Artėjant euro įvedimui, šią vasarą žmonės susirūpino, kaip geriau panaudoti santaupas. Kai kurie jų pasiryžo neįprastai investicijai – užsisako paminklus ant būsimų savo kapų. Tačiau toks apsidraudimas – jau ne naujiena.
Telšiškiai nebesistebi naujosiose kapinėse matydami prie savo kapo rymančius pašalinto prezidento Rolando Pakso tėvus.
Elena ir Feliksas Paksai čia įsirengė sau amžinojo poilsio vietą dar tada, kai jų sūnus pirmą kartą tapo premjeru – 1999 metais.
Paminklas iš juodojo granito su kryžiumi ir užrašu „Elena Feliksas Paksai” stovi netoli pagrindinio tako ir yra gerai matomas.
Prie kapavietės pamerktos dirbtinės žydinčios gėlės, kruopščiai išpurentas dirvožemis.
„Šis kapas netikras, tuščias. Jame nėra nieko palaidota, – paaiškino moteris, samdoma kapavietėms prižiūrėti. – Tokių kapų šiose kapinėse yra ir daugiau”.
Dokumentuose neužfiksuota
„Kapaviečių rinka būtų nepasotinama, jei jas gyviesiems dalytume ir už pinigus”, – kalbėjo Telšių miesto seniūnas Valdemaras Ramšas. Jis pridūrė, kad jei prekyba kapavietėmis būtų įteisinta, seniūnija susirinktų didžiulius pinigus.
V.Ramšas teigė nežinąs, kas ir kuo vadovaudamasis skyrė Paksams kapavietę. Seniūnijoje nėra jokių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima tai išsiaiškinti.
Seniūno tvirtinimu, tai padaręs valdininkas ar kapininkas pažeidė nustatytą kapinių žemės naudojimo tvarką.
Be to, Paksų kapas nėra įtrauktas ir į kapinių inventorines knygas. Mat kapavietė, o vėliau ir joje pastatytas paminklas registruojami, kai paskiriama vieta mirusiajam laidoti.
Pardavinėjimo verslas klestėjo
Tačiau R.Pakso tėvai sau kapavietę įsirengė ne savavališkai.
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje prekyba kapavietėmis čia dirbusiems kapininkams buvo tapusi antruoju pajamų šaltiniu.
Tuomet sklypus būsimajai amžinojo poilsio vietai įsigijo ne vienas telšiškis. Pasakojama, kad turtingesnieji kapininkams negailėdavę šimtinės kitos, kad šie skirtų geresnę vietą.
Gyviesiems išpardavinėti kapai į registracijos knygą liko neįtraukti. Nei Telšių valdžia, nei kapų prižiūrėtojai nežino, kiek gyvųjų kapų yra šiose kapinėse.
Ant kai kurių jų dabar stovi paminklai, kiti tebeželia žole. Telšių seniūnijai apleisti kapai tapo rūpesčiu, nes niekas nežino, ar juose buvo laidota.
Jau dairomasi naujų plotų
Beveik 5 hektarus užimančios vadinamosios naujos kapinės baigiamos užpildyti.
Šių kapinių prižiūrėtojai Laimai Veselienei per devynerius jos darbo metus teko daug kartų aiškinti žmonėms, jog kapavietės gyviesiems nebedalijamos, nes greit jų nebeliks mirusiesiems.
Pasak miesto seniūno V.Ramšo, dabar svarstoma, kur įrengti trečiąsias Telšių kapines. Kol kas manoma, kad tinkamiausia vieta būtų netoli kelio Šiauliai-Palanga, Micaičių kaime.
Dabartinių kapinių plėsti neleidžia archeologai, šalia jų aptikę VIII-XIII amžius siekiančių radinių.
Senosios Telšių kapinės, esančios miesto centre, jau laikomos tik iš dalies veikiančiomis. Čia dėl vietos atgulti giminės kape jau yra buvę ir teismų tarp mirusiojo artimųjų.
Vienišiams daryta išimčių
Žmonės užsiimti sklypus kapams veržiasi ne tiktai dėl to, kad kapinėse mažėja laisvų vietų.
Susitvarkyti būsimąją kapavietę nori ir vieniši senyvi žmonės.
Jie tokio rūpesčio nenori palikti svetimų valiai.
„Labai sunku atsakyti žmogui, norinčiam išsirinkti sau kapavietę. Ypač kai matai, kad tas prašymas galbūt paskutinis ir svarbiausias jo likusiam gyvenimui, – teigė kapų prižiūrėtoja L.Veselienė. – Tačiau jei žmogus turi seniūnijos nurodymą jam paskirti kapavietę, privalau jį vykdyti”.
Pastarąjį tokį seniūnijos paskyrimą Telšių naujųjų kapinių prižiūrėtojai buvo gavę 1999-aisiais.
Vienai beveik 100 metų sulaukusiai telšiškei buvo skirta kapavietė, nes vaikų neturėjusi senutė norėjo pati pasirūpinti savo būsimąja atilsio vieta.
Dar viena išimtis buvo padaryta senyvo amžiaus vienišų telšiškių porai.
Tas kapas neilgai pabuvo tuščias. Kai garbaus amžiaus sulaukę sutuoktiniai pasistatė paminklą, mirė vyras, o netrukus – našlė.
Užsakymai – pagal piniginę
Jau devyniolika metų paminklų ir antkapių gamyba užsiimančiam telšiškiui Vladislovui Plataunai yra tekę gaminti ne vieną paminklą savo kapavietę įsirengiančiam telšiškiui.
Vieni renkasi prašmatnius ir brangius, o kiti – kuklesnius, kainuojančius per tūkstantį litų.
Meistras prisimena, kaip prieš šešerius metus F.Paksas užsisakė paminklą savo ir žmonos amžinojo poilsio vietai. V.Platauną jis nuvežė į kitas kapines ir parodė, kaip turėtų atrodyti paminklas.
„Tai buvo iš cemento nulietas kryžius su postamentu. Tokie paminklai buvo statomi ano šimtmečio pradžioje, – sakė V.Platauna. – F.Paksas paprašė, kad tokį paminklą padaryčiau iš juodojo granito”.
10 tūkstančių litų kainuojančio paminklo antroje pusėje buvo iškalti ir pastatymo metai „1999”, o priekyje – smulkiu šriftu užrašas su gramatine klaida „Ilsėkitės ramyėje”.
F.Paksas yra sakęs, kad jau turi nusipirkęs ir karstą, tad gali gyventi be rūpesčių dėl savo mirties.
Tuščias vietas užpila skalda
Pastaraisiais metais ėmė ryškėti nauja kapinių problema.
Žmonės, palaidoję artimąjį, atsisako šeimyninių kapų. Dėl to kapinių sklypų planas tampa netaisyklingas.
Prieš keliolika metų galiojusi tvarka leido šeimai, palaidojusiai savo artimąjį, užsiimti didesnę kapavietę.
Tokiu būdu būdavo atmatuojama 4,5 metro pločio ir 2,75 metro ilgio sklypas vienai giminės kapavietei.
„Dabar žmonės išvažiuoja gyventi į užsienį, savo ateities su Telšiais nebesieja, todėl atsisako nebereikalingų sau pasiskirtųjų kapų”, – kalbėjo L.Veselienė.
Tokie kapai dažniausiai užpilami akmens skalda. Neretai šis darbas pavedamas kapavietes prižiūrėti samdomiems žmonėms.
Santaupos pavirsta akmenimis
Akmens paminklų salono savininkas V.Platauna prisiminė, kad pirmoji paminklų gyviesiems gamybos banga buvo rublius keičiant į vadinamuosius vagnorėlius.
Nusipirkę paminklus žmonės tada juos ne tiktai statė kapinėse, bet ir vežė į garažus, daržines, nes norėjo išleisti santaupas, kad šios neprarastų vertės.
„Dabar ne vienas gailisi, kad paskubėjo. Mirtis taip ir neatėjo, o paminklų yra gražesnių ir įvairesnių nei anuomet”, – sakė meistras, ne vienam klientui jau ir mirties datą nutrynęs nuo šlifuoto akmens.
Pasak V.Plataunos, Telšiuose naujų kapaviečių gyviesiems nebedalijama, todėl žmonės sau kapus rengiasi aplinkinių kaimų kapinėse.
Janina Vansauskienė