Šeštadienį baigėsi terminas, per kurį Etiopija ir Eritrėja turėjo susitarti dėl abi šalis skiriančios sienos fizinio nustatymo. Šias dvi įtemptai bendraujančias Afrikos valstybes skirianti siena egzistuoja tik žemėlapiuose.
Po 1998-2000 metais vykusio karo dėl sienos, per kurį žuvo 70 tūkst. žmonių, abi šiaurės rytų Afrikos šalys susitarė, kad Hagoje įsikūręs Nuolatinis arbitražo teismas nužymėtų sieną žemėlapiuose ir ant žemės.
Tačiau teismo įsteigta Eritrėjos ir Etiopijos sienos komisija (EEBC) ketina nutraukti savo veiklą, kadangi šalims iki lapkričio pabaigos nepavyko nei susitarti dėl 2002 metų balandį priimto komisijos sprendimo, nei pareikalauti komisijos darbo pratęsimo.
EEBC „galutiniame ir neatšaukiamame” sprendime dėl sienos Eritrėjai priskyrė pasienio miestą Badmę. Su šiuo sprendimu nesutiko Etiopija, teigdama, jog tai išskirtų šeimas, gyvenančias pasienyje.
Rugsėjį abi šalys ir EEBC sutarė, kad jeigu iki lapkričio pabaigos nebus priimtas 2002 metų sprendimas, „siena automatiškai taps demarkuota…ir komisijos mandatas pasibaigs”.
EEBC pareigūnas iš Hagos naujienų agentūrai AFP teigė: „Komisija, kaip ir planuota, padarys savo galutinį pareiškimą dėl Eritrėjos ir Etiopijos sienos”.
Karine galia viena kitai grūmojančių kaimyninių šalių nesutarimai paaštrėjo dar prieš pasibaigiant komisijos mandatui.
Eritrėja nuolat kaltina didesnę ir galingesnę kaimynę planuojant naują karą dėl sienos. Šį kaltinimą Adis Abeba atmeta, vadindama jį Asmaros bandymu nukreipti dėmesį nuo savo vidaus problemų.
Briuselyje įsikūrusi Tarptautinė krizių grupė praėjusį mėnesį įspėjo apie artimiausiomis savaitėmis galimą „realią konflikto atsinaujinimo grėsmę”, jeigu jos nebus išvengta tarptautinėmis pastangomis.
Grupė patvirtino, kad Eritrėja buferinėje zonoje laiko apie 4 tūkst. karių ir karinės įrangos, dar 120 tūkst. karių yra dislokavusi netoliese, o Etiopija pasienyje dislokavo apie 100 tūkst. karių.
Jungtinių Tautų vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl kariuomenės telkimo ir paragino abi puses rasti išeitį iš aklavietės, bandant demarkuoti ginčijamą sieną.
Analitikai teigia, jog abi šalys šių metų pradžioje faktiškai pradėjo karą anarchijos apimtame Somalyje, kur Eritrėja, kaltinama islamo sukilėlių rėmimu, kovojo su Etiopijos pajėgomis, palaikančiomis silpną Somalio vyriausybę.
Abi šalys šiuos kaltinimus atmeta.