Plūsta užsienio darbo jėga

Šalyje stingant kvalifikuotos darbo jėgos darbdavių žvilgsniai vis dažniau krypsta į užsienio šalis. Lietuvoje jau dirba ukrainiečiai, rusai, moldovai, kinai, o greitai į statybas darbuotis atvyks ir būrys turkų. Darbdaviai džiaugiasi gavę pigesnės darbo jėgos, o visuomenė šiurpsta nuo tokių darbo rinkos tendencijų.

Faktai

Lietuvos darbo birža praneša, kad siekiant patenkinti darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai, iki spalio 1 dienos buvo išduoti 4253 leidimai užsienio piliečiams dirbti Lietuvoje, iš jų 1067 buvo komandiruoti užsieniečiai.

Lyginant su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, išduotų leidimų skaičius išaugo daugiau nei du kartus.

Daugiausia užsieniečių dirba transporto (41 proc.), statybos (28 proc.), gamybos (19 proc.) ir paslaugų (10 proc.) sektoriuose.

Daugiausiai leidimų dirbti išduota: tarptautinių gabenimų vairuotojams iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Gruzijos (1333), mūrininkams iš Ukrainos, Baltarusijos (517), laivų korpusų surinkėjams ir suvirintojams iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos (402), suvirintojams elektra iš Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos (267), virėjams ir kepėjams iš Rusijos, Kinijos, Turkijos, Armėnijos (98), tinkuotojams ir dažytojams iš Baltarusijos, Uzbekistano, Moldovos (87).

Užsieniečiai numuš darbo kainą

Statybų bendrovės „Kaminta” generalinis direktorius Stasys Kaminskas LŽ sakė, kad šiuo metu statybų sektoriuje labiausiai trūksta betonuotojų ir suvirintojų. Bendrovėje jau dirba būrys ukrainiečių, kurių darbo kokybe įmonės vadovas patenkintas.

„Viename objekte dirba dvi brigados, viena – lietuvaičių, kita – ukrainiečių. Galiu drąsiai sakyti, kad ukrainiečiai mūsiškius žymiai lenkia savo darbo našumu ir kokybe”, – gyrė S.Kaminskas.

Anot jo, už atliktą darbą tiek lietuvis, tiek ukrainietis gauna tą patį atlygį. Tačiau laikui bėgant labiau motyvuoti užsieniečiai gali nurungti lietuvius ir numušti vietines darbo kainas, kaip atsitiko ir mūsų tautiečiams išvykus dirbti į Vakarų Europos šalis.

Pašnekovas pastebi, kad itin motyvuoti dirbti ir patenkinti gaunamu atlygiu yra darbininkai iš Kinijos.

Emigracijos pasekmė – imigracija

Nors šiuo metu išvykstančių iš Lietuvos piliečių mažėja, tačiau beveik trečdaliu išaugo atvykstančių į Lietuvą dirbti užsieniečių skaičius. Šiuo metu mūsų šalyje gyvena ir dirba apie 33 tūkst. užsienio šalių piliečių.

„Lietuva emigracijos atžvilgiu pirmauja ir lenkia kaimynus latvius bei estus. Kol ES sudarė 15 valstybių, nebuvo žinomi neigiami migracijos padariniai. Dabar tai stipriai juntama – iš Lietuvos daugiau žmonių išvyksta nei atvyksta. Senųjų Europos šalių valstybių rūpestis – kelti savo ekonominį potencialą, tam naudojama darbo jėga iš naujų ES valstybių ir trečiųjų šalių. Taip tikimasi laimėti konkurencinę kovą prieš JAV ar Kiniją. Tuo tarpu Lietuva sau iškėlusi tikslą – kiek galima greičiau pasivyti senąsias ES valstybes. Todėl reikia spręsti ne mažiaus svarbią ekonominę problemą – susigrąžinti emigravusius. Emigracijos pasekmės daro tiesioginę įtaką imigracijos procesams”, – sakė Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.

Anot jo, savaime suprantama, kad saviškiams grįžus namo darbo jėgos paklausa iš užsienio mažės.

„Užsieniečių įdarbinimas šiuo metu yra itin aktuali tema Lietuvos įmonėms. Vis daugiau verslininkų pasigenda kvalifikuotų darbuotojų, todėl nuolat teiraujasi, kaip būtų galima įdarbinti užsienio šalių piliečius”, – LŽ sakė Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Europos verslo informacijos centro projektų vadovė Jelena Suchodumceva. Anot jos, įmonėms dar trūksta informacijos apie užsienio šalių piliečių legalią įdarbinimo tvarką.

Norint įdarbinti užsienio šalies pilietį Lietuvoje galioja tam tikri reikalavimai ir suvaržymai.

„Prioritetas užimti laisvą darbo vietą priklauso lietuviui, tačiau šalyje neradus kvalifikuoto specialisto, įsidarbinti gali bet kurios ES valstybės pilietis. Jei jų nerandama – tik tada į laisvą darbo vietą gali pretenduoti asmuo iš trečiosios šalies. Norintys įdarbinti užsieniečius darbdaviai šiuos niuansus turi įvertinti”, – primena D.Paukštė.

Įdarbinti užsienietį teoriškai užtrunka du mėnesius, tačiau darbdaviams yra tekę laukti ir keturis ar net devynis mėnesius.

Anot Migracijos departamento atstovo, kiekvienas į mūsų šalį atvykstantis darbo imigrantas yra tikrinamas, ar anksčiau nebuvo įgijęs neigiamos reputacijos, o tai užtrunka.

Kinai – kolektyvo dalis

Bendrovėje „Mitnija” jau dirba 25 kinų tautybės suvirintojai. Jie gyvena Garliavoje esančiame bendrabutyje ir kol kas labai patenkinti lietuvių priėmimu.

Kaip LŽ sakė įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimundas Mickūnas, darbo birža davė leidimą mūsų šalyje jiems dirbti dvejus metus, tačiau šiek tiek giežčiau į tai pasižiūrėjo Migracijos departamentas, skyręs keturių mėnesių leidimus gyventi šalyje.

„Mano manymu, teisinė bazė gerai sureguliuota ir netgi gerai, jei yra kažkokie suvaržymai. Jeigu per tuos mėnesius šie žmonės ką nors „prisidirbs”, bus išsiųsti namo”, – sakė R.Mickūnas.

Kinai bendrovėje uždirbs pagal sutartį numatytą vidutinį Lietuvoje statistinį atlyginimą – 1860 Lt. Bet jie, kaip ir kiti darbuotojai, bus priklausomi nuo įdirbio ir, anot R.Mickūno, gali uždirbti ir daugiau.

Greitai Vilniuje bus pradėtas vykdyti naujas prekybos ir pramogų centro „Ozas” statybų projektas. Planuojama, kad jį statys statybininkai iš Turkijos. Tarptautinio viešojo konkurso metu priimtiną statybų kainą pasiūlė kompanija iš užsienio.

Užsieniečiai spaudžia

Kaip LŽ sakė užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje tarpininkas Olegas Bubcovas, užsieniečiai tapo gudresni ir reiklesni. „Anksčiau juos buvo galima įdarbinti už 1500 Lt mėnesio atlygį, o dabar prašo ir iki 3000 Lt”, – sakė jis.

Pašnekovas pastebi, kad darbininkai iš Moldovos dar sutinka dirbti už 1500 Lt per mėnesį, o ukrainiečiai prašo mažiausiai 2500 Lt. Tuomet lietuviai darbdaviai ieško dar pigesnės darbo jėgos, kurią nesunkiai randa Kinijoje.

Daug kas baiminasi, kad kinų tautybės statybininkai statys nekokybiškai, tačiau, anot O.Bubcovo, kiekvieno atvykstančio darbininko kvalifikacija yra tikrinama. Anot darbdavių, kinai yra žymiai darbštesni, labiau disciplinuoti ir svarbiausia – nevartoja alkoholio.

Pašnekovas O.Bubcovas pritaria nuomonei, kad visuomenei tokia užsienio darbo jėgos invazija į mūsų šalį yra gana skausminga, taip pat baiminamasi kultūrų konflikto. „Tai ne vien Lietuvos problema, tai jau patyrė daugelis Vakarų Europos šalių. Jų praktika parodė, kad reikia sudaryti tinkamas ne tik darbo, bet ir socialinės integracijos sąlygas. Tačiau mažai tikėtina, kad atvykėliai norės pas mus pasilikti. Visų užsienio šalių darbininkų tikslas – užsidirbti pinigų ir grįžti namo”, – sakė jis.