Uostamiesčio policijos Kriminalistinių tyrimų tarnyba skųstis nelinkusi, nors su viltimi laukiama panaudotos technikos iš sostinės, o iš trijų pareigūnų, galinčių ištirti visoje Vakarų Lietuvoje aptiktą naminę degtinę, dirba tik vienas žmogus.
21 etatą turinčios tarnybos pareigūnai į ateitį žiūri optimistiškai, kaip ir jų viršininkas Viktoras Nevys. 1982 metais šioje tarnyboje ekspertu įsidarbinęs V. Nevys po dešimtmečio tapo vadovu bei tiesiog pasinėrė į kriminalistinių tyrimų pasaulį.
Viršininkas pasakojo, jog tarnyboje dirba ne tik vyrai, bet ir moterys. Ateina ir jaunų žmonių. Stebėtina, bet jų neišgąsdina ekspertų darbo specifika. Juk jų pagalbos paprašo kriminalistai, smurtinių nusikaltimų tyrėjai, tenka vykti į kraupių nužudymų vietas, morge padėti nustatyti asmens tapatybę.
Prieš porą savaičių uostamiesčio Kriminalistinių tyrimų tarnybą papildė nauja darbuotoja – mergina, turinti matematikės išsilavinimą. Anksčiau barmene dirbusi jauna moteris nusprendė išbandyti save bei tapti eksperte.
„Degustuoja” naminę
„Tenka fiksuoti ir mašinos vagystes, ir dalyvauti specialistams apžiūrint mirusiųjų kūnus. Darbą reikia išmanyti, o visko mokome vietoje. Būtinas tik aukštojo universitetinio išsilavinimo diplomas, nebūtinai teisinio. Pas mus pradėję dirbti, specialistai privalo lankyti 3 mėnesių kursus policijos mokykloje. Ne tiek daug laisvų darbo vietų turime, bet žmonių pritrūkstame: viena darbuotoja vaiką augina, kita – moksluose.
Štai dabar ieškome chemiko. Išėjus vienai darbuotojai, nebeliko kam vietoje tirti augalinės kilmės narkotikų – aguonų ir kanapių. Juk kartą iš pažiūros atrodė kvaišalai, o paaiškėjo, kad platintojai norėjo klientus apgauti pateikdami sumaltas dilgėles”,- sako V. Nevys.
Sintetiniai kvaišalai – tabletės ir milteliai – uostamiestyje netiriami. Tai daroma Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre.
Kol kalbėjomės su viršininku, netilo jo telefonas – skambino kolegos iš Šilutės, Klaipėdos rajono policijos komisariatų bei prašė greičiau ištirti pareigūnų rastą naminę degtinę.
„Visi nori skubiai, o pas mus vietoje trijų žmonių dirba vienas. Jam tenka ištirti visą naminę degtinę, randamą Vakarų Lietuvoje, tad nespėja. Degtinė dažniausiai padirbinėjama skiedžiant spiritą vandeniu bei pridedant priedų. Pavojingų sveikatai ar gyvybei produktų neteko aptikti. Be to, tenka tirti ir kitus gėrimus, atsakyti, ar jie padirbti, ar ne”, – teigė viršininkas.
Stebuklingas žodis ADIS
V. Nevys dėmesingai aiškina, ką veikia jo tarnybos žmonės – be jų paslaugų neišsiverčia daugelis policijos sričių. Pavyzdžiui, kriminalistinių tyrimų grupė vyksta į vagysčių vietas bei fiksuoja delnų, batų paliktus pėdsakus.
„Pagal įvykio vietoje rastus pėdsakus įmanoma nustatyti, kas galėjo apvogti žmones, net jei nėra pagautų nusikaltėlių. Teistų asmenų daktiloskopiniai duomenys kaupiami šalies automatizuotoje daktiloskopijų identifikacinėje sistemoje (ADIS). Nusiuntus duomenis į minėtą sistemą parodoma keletas potencialių kandidatų. Technika yra technika, bet paskutinį žodį taria ekspertas”,- sako V. Nevys.
Anot viršininko, ADIS padėjo atskleisti ir nusikaltimus, kai tai, uostamiestyje pasidarbavo atvykėliai iš kitų šalies pakraščių – Alytaus, Radviliškio. Paprastai visi linkę manyti, jog Klaipėdoje vagia vietiniai.
Pasaulis pro lupą
Uostamiestyje tiriami ir dokumentai, identifikuojamos transporto priemonės. Per devynis šių metų mėnesius rasta 19 netikrų dokumentų – vairuotojų pažymėjimų, transporto priemonių techninės apžiūros talonų ir pan.
Dažniausiai paaiškėja, jog suklastoti iš užsienio parvežtų transporto priemonių registracijos liudijimai. Pasai dažniausiai klastojami paprasčiausiai perklijuojant nuotraukas.
Bene sunkiausia kriminalistinių tyrimų sritis – rašysenos tyrimai. Ekspertų pagalbos dažniausiai prašoma tiriant finansinius nusikaltimus ar dokumentų klastojimo atvejus.
Anot V. Nevio, kiekvienas žmogus turi individualius nuolatinius rašysenos požymius. „Klaidos mūsų darbe neatleidžiamos. Gali net baudžiamąją bylą „užsitarnauti” už melagingas išvadas. Žmonės stengiasi, akys pavargsta bežiūrint per padidinimo stiklus. Naudojama ir speciali technika”, – aiškina viršininkas.
Klaipėdiečiai laukia, kada vilniečiai peržiūrės savo techniką bei tai, kas atliks, atiduos jiems.
„Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras turi vieną geriausių Europoje techniką, tad atliekamą žada atiduoti mums. Patys įsigyti negalime, nes, pavyzdžiui, palyginamasis mikroskopas kainuoja apie 300 tūkst. litų”, – sako V. Nevys.