Atsisveikinęs su komandos senbuviu ir kapitonu Tanoka Beardu Kauno „Žalgiris” netrukus rado pamainą šiam amerikiečiui – savaitgalį į klubą atvyko naujas „Žalgirio” narys Michaelas Bradley.
Atvažiavęs į Kauną 208 cm ūgio vidurio puolėjas dar spėjo užsukti į vakarinę „Žalgirio” treniruotę ir susipažinti su komandos draugais bei treneriais. Šie išsiuntė M.Bradley kuo greičiau ilsėtis, nes jau šeštadienį ekipos laukė dvikova Kaune su Vilniaus „Lietuvos rytu”, o žalgiriečiams negalėjo padėti kitas jų centras Eurelijus Žukauskas.
M.Bradley sutiko pabendrauti su zalgiris.lt ir papasakoti apie save bei savo karjerą.
– Lietuvoje – pirmosios minutės. Kokie pirmi įspūdžiai apie mūsų šalį? Galbūt kur nors ieškojote informacijos apie Lietuvą prieš atvykdamas čia?
– Kol kas nėra ką pasakyti, nes aplink tamsu (šypsosi). Taip pat šalta, bet esu iš Masačusetso, todėl pripratęs matyti sniegą, o ir šalčiai manęs negąsdina. Ieškojau informacijos apie Kauną, Vilnių ir Lietuvą internete. Sužinojau pagrindinius dalykus, taip pat pasiklausiau Roberto Packo nuomonės, kuris yra rungtyniavęs „Žalgiryje”. Gerai apie miestą ir komandą atsiliepė ir jūsų tautietis Darius Songaila. Su juo žaidžiau Sakramento „Kings” ekipoje.
– Papasakokite apie savo karjerą.
– Krepšinį pradėjau žaisti dar vaikystėje. Tėtis buvo neblogas krepšininkas. Jis pradėjo treniruoti vyresnįjį brolį, o kai man suėjo penkeri, prisidėjau ir aš. Labai pamėgau krepšinį: žaidžiau mokykloje, paskui – universitete ir netrukus tapau profesionalu.
– Rungtyniavote dviejų universitetų ekipose. Kodėl pakeitėte komandą?
– Buvau įstojęs į Kentukio universitetą. Kai rinkausi tą komandą, jai vadovavo treneris Rickas Pitino – labai norėjau pas jį žaisti. Tačiau nuvykus į Kentukį treneris buvo pakeistas. Naujasis strategas manęs visiškai nepažinojo, vengė leisti į aikštelę. Todėl persikėliau į Vilanovos universitetą. Čia žaidžiau metus. Rezultatai buvo neblogi – per rungtynes pelnydavau maždaug 20 taškų ir atkovodavau apie 10 kamuolių, todėl nusprendžiau išbandyti laimę NBA naujokų biržoje. Per ją mane 17-uoju numeriu pasirinko Toronto „Raptors”.
– NBA lygoje praleidote penkerius metus. Kaip juos įvertintumėte?
– Tai neįkainojama patirtis. NBA žaidžiamas aukščiausio lygio krepšinis pasaulyje. Visi krepšininkai trokšta ten patekti. Man NBA praleisti penkeri metai – tai rezultatas, kuriuo didžiuojuosi. Žinoma, pasitaikė ir gerų, ir blogų situacijų. Kelios traumos, mainai, todėl ne visą laiką žaidžiau tiek, kiek norėjau, bet įgyta patirtis, manau, dabar pravers siekiant karjeros Europoje.
– Kodėl praėjusią vasarą nusprendėte persikelti į Europą?
– Turėjau keletą pasiūlymų prisidėti prie NBA komandų ikisezoninių stovyklų, bet jau buvo atsibodę daugiau laiko praleisti ant atsarginių žaidėjų suolelio nei aikštelėje. Per likusius karjeros metus noriu kuo daugiau rungtyniauti. Nuvykau į Ispaniją, čia buvau starto penketo žaidėjas. Net jei priklausai NBA klubui, vis tiek nori žaisti, todėl pasirinkau Europą ir esu tuo patenkintas.
– Šį rudenį buvote sukirtęs rankomis su Berlyno „Alba”, bet komandoje išbuvote neilgai. Kodėl?
– Abiem šalims tai buvo ne pati geriausia situacija. Klubas įsivaizdavo, kad įsigyja kitokį krepšininką nei esu iš tikrųjų, o pats maniau, jog lengvai pritapsiu prie komandos. Tai, ko troško treneris, neatitiko mano įprasto žaidimo stiliaus. Kelias savaites bandėme vienas prie kito pritapti, bet paskui prie manęs priėjo klubo atstovai ir pasiūlė ieškoti alternatyvų. Puikiai suprantu tokius dalykus ir net džiaugiuosi, kad jie leido išvykti į geresnę ekipą.
– Ko tikėdamasis pasirinkote „Žalgirį”?
– Žinau, kad prisidedu prie geros komandos. Noriu pasiekti kuo daugiau pergalių. Atvykstu į ekipą, kuri kol kas demonstruoja neblogus rezultatus, todėl man turėtų būti lengviau į ją įsilieti. Išsiaiškinau, kad „Žalgiris” rungtyniauja trijose lygose. Privalome laimėti Baltijos ir Lietuvos krepšinio lygos čempionatus, taip pat kuo geriau pasirodyti Eurolygoje. Dar nesu žaidęs šiame turnyre, bet stebėjau jį pernai būdamas Ispanijoje. Noriu rungtyniauti aukščiausiu lygiu, o Eurolyga būtent tokia ir yra.
– Kokios jūsų stipriosios vietos?
– Žaisdamas NBA ne visada galėjau atskleisti tas gerąsias savo savybes, tačiau universitete ir Ispanijoje buvau naudingas kaip puolėjas. Galiu „pacentruoti”, pataikyti iš vidutinio nuotolio, taip pat dalytis kamuoliu. Galbūt nedaug kas į tai kreipia dėmesio, bet man patinka perduoti kamuolį laisviems komandos draugams. NBA daug kas gali mesti į krepšį, tačiau perduoti ir atkovoti kamuoliai yra tos stipriosios mano žaidimo vietos, kurias žmonės mėgsta pamiršti arba nežino, jei nėra matę manęs žaidžiančio.
– Koks M.Bradley be krepšinio kamuolio?
– Esu vedęs ir turiu dukrą, todėl labiausiai man patinka leisti laiką su šeima. Taip pat esu linksmas, mėgstu pabūti su draugais, kartu nueiti pavalgyti, pajuokauti. Mąsčiau, kuo būčiau, jei nežaisčiau krepšinio? Man patinka bendrauti su vaikais, padėti jiems, todėl tikriausiai būčiau koks nors mokytojas ar mažiukų komandos treneris.
– Ar šeima planuoja atvykti į Lietuvą?
– Taip, todėl ir atsivežiau tiek daug lagaminų. Juose daugiausia žmonos daiktų, maniškiams neliko vietos (juokiasi). Planavome, kad šeima pas mane atvyks pirmomis gruodžio dienomis.