Lietuvoje iš viso kaimo gyvenamosiose vietovėse iki šių metų spalio 1 dienos nuosavybės teisės dar neatkurtos į 155 tūkst. hektarų žemės ar miško 48,3 tūkst. piliečių, iš šio ploto – 75 tūkst. ha žemės ir miško suprojektuota žemėtvarkos projektuose.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų, vis dėlto 80 tūkst. hektarų žemės dar nesuprojektuota žemėtvarkos projektuose: iš šio ploto apie 30 tūkst. hektarų dėl piliečių neaktyvumo – neatvyksta kviesti į susirinkimus, nežinomas adresas ir pan., dėl ginčų tarp pretendentų, piliečių neapsisprendimo, dėl neseniai (rugsėjį ar spalį) pateiktų išvadų.
Labiausiai grąžinti žemę atsiliekama Vilniaus ir Utenos apskrityse. Vilniaus apskrityje nuosavybės teisės atkurtos į 86,33 proc. nuo pageidaujamo ploto (Vilniaus rajone – į 66,44 proc., Trakų – į 81,95 proc. ir Šalčininkų rajone – į 87,16 proc.), Utenos apskrityje – į 91,76 proc. (Visagino sav. – į 66,35 proc., Ignalinos rajone – į 82 proc., Molėtų rajone – į 90,87 proc.) piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Kaip informavo ŽŪM sekretorius Kazys Sivickis, pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktą informaciją iš viso šalyje, įvertinus visas išvadas, lieka per 500 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės kaimo vietovėje.
K. Sivickio nuomone, neretai dalis žmonių pageidauja susigrąžinti buvusioje vietoje žemės, nors ji teisės aktais priskirta valstybės išperkamai ar tiesiog dalis jų kviečiami neatvyksta dalyvauti susirinkimuose rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, nedalyvauja parengtų projektų svarstymo, suprojektuotų ir apskrities viršininko patvirtintų žemės sklypų ribų ženklinimo ar parengtų sprendimų projektų dėl nuosavybės teisių atkūrimo suderinimo procedūrose.
Tarp 741 pretendento vyksta ginčai teismuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pasitaiko, kad dalis pretendentų į nuosavybės atkūrimą keičia nuomonę dėl projektuose jiems formuojamų žemės sklypų vietos ar ribų, nepristato paveldėjimo dokumentų arba paveldėtojai nežinomi, neįteisinta pastatų nuosavybė. Visa tai stabdo žemės reformą.
Pažymėtina, kad dalyje apskričių, o ypač Vilniaus, nemažam skaičiui piliečių, prieš keletą metų pateikusių prašymus grąžinti žemę natūra ar suteikti lygiaverčius žemės plotus, ne tik iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės, bet ir grąžintini natūra ar perduotinai nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai nesuprojektuoti bei nepatvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektuose.
Kai kurių rajonų (ypač Vilniaus) kadastrų vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų rengimas tęsiasi net 4-6 metus, vis atidėliojant projektų parengimo ir patvirtinimo datas, taip klaidinant ir keliant pagrįstą pretendentų nepasitenkinimą bei pasipiktinimą visų žemėtvarkos grandžių specialistų darbu.
Nemaža dalis rajonų žemėtvarkos skyrių, gavę iš kadastro vietovių projektų autorių parengtas bylas, neužtikrina, kad reikalingi dokumentai būtų laiku parengti ir pateikti apskrities viršininkui sprendimo projektui, todėl nemažai daliai piliečių nepateisinamai ilgai užsitęsia sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas.