Vakar OMXV indeksas sumenko 0,71 proc., iki 544,83 punkto ribos, bendra Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) apyvarta siekė 6,15 mln. litų, sandorių skaičius buvo 943, o brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai 5 ir 21.
Pastaruoju metu vienas po kito pasirodo grėsmingi pranešimai apie būsimą Baltijos šalių ekonomikos griūtį. Tiesa, Lietuva pasižymi subalansuota ekonomika ir turėtų „kieto” nusileidimo išvengti. Keisčiausia, kad vis akcentuojamas ekonomikos perkaitimas, tačiau retas „ekspertas” pateikia rimtus skaičius, pagrindžiančius ekonomikos perkaitimą Lietuvoje. Rinkoje tvyro įtampa ir netikrumo būsena dėl ateities, o tai lemia iracionalių spendimų atsiradimą. Tai itin aiškiai atsispindi VVPB, kur pastaruoju metu vienu pagrindinių rinkos žaidėjų akcijų pardavimo argumentu tampa pasiaiškinimas – „nelaiko nervai”.
Lietuvoje spalį, palyginus su rugsėju, užfiksuota 1,5 proc. infliacija – tai didžiausia mėnesio infliacija šiais metais ir didžiausia nuo 2004 metų gegužės, kai Lietuva tapo ES nare, o vartotojų kainos padidėjo 1,5 procento. Pernai per atitinkamą laikotarpį šalyje buvo 1 proc. infliacija. Vidutinė metinė infliacija šalyje spalį buvo 5,1 proc., o metinė – 7,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anksčiau statistikai Lietuvoje spalį prognozavo 0,8 proc. infliaciją. Rugsėjį šalyje buvo 1,4 proc. infliacija.
Naftos kainos, rinkoms laukiant JAV ūkio plėtros lėtėjimo, naują savaitę pradėjo smukimu. WTI rūšies naftos kainos gruodžio sandoriams Niujorko prekių biržos (NYMEX) elektroninėje prekybos sesijoje pirmadienio ryte krito 1,46 JAV dolerio, iki 94,86 JAV dolerio už barelį. Ekspertų teigimu, didelės degalų kainos lėtina JAV vartojimo augimą, kuris yra pagrindinis didžiausios pasaulyje ūkio plėtros variklis.