Finansų ministras Rimantas Šadžius ir visa mažumos Vyriausybė lengviau atsikvėpė – Seimas patvirtino nemažai aistrų kėlusį Fiskalinės drausmės įstatymą.
Remiantis Fiskalinės drausmės įstatymu, 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, planuojama, kad 2009-ųjų biudžetas jau turėtų būti nedeficitinis, tai yra visiškai subalansuotas – valstybė išleis tiek, kiek surinks į šalies iždą.
Tikimasi, kad naujasis teisės aktas padės išvengti populistinių sprendimų Seimo rinkimų metais.Atitinkami įsipareigojimai yra įrašyti ir į Lietuvos konvergencijos programą, jau prieš kelerius metus patvirtintą Europos Sąjungos institucijų.
„Priimtas įstatymas įpareigoja valdžios institucijas laikytis fiskalinės drausmės normų. Tai turėtų padėti vykdyti tokią finansų politiką, kad visi Lietuvos ekonominiai rodikliai švariai atitiktų Mastrichto kriterijus ir sklandžiai funkcionuotų ekonomika įvedus eurą”, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas.
Įstatymo projektą parengė ir Seimui pateikė Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė. Premjeras ir finansų ministras ne kartą buvo išreiškę nuogąstavimus, kad parlamentarai, tikėdamiesi politinių dividendų per kitų metų Seimo rinkimus, gali, svarstydami biudžeto projektą, susigundyti patvirtinti pernelyg dideles išlaidas įvairioms socialinėms reikmėms ir taip smarkiai padidinti biudžeto deficitą.
Kai kurie Seimo nariai skeptiškai įvertino Vyriausybės pasiūlytą „parlamentarus neva drausminantį teisės aktą”. Liberalų frakcijos seniūnas Petras Auštrevičius įstatymą pavadino „neišbaigtu, netobulu, nenumatančiu jokių konkrečių procedūrų”.
Nepaisant kai kurių skeptiškų nuotaikų, už įstatymo priėmimą balsavo 63 Seimo nariai, prieš ir susilaikė po 9.
Prisiimti griežtesnius iždo drausmės įsipareigojimus Lietuvai yra rekomendavusios ir tarptautinės finansų institucijos.