Po Naujųjų dar šoktelėsiančios šilumos kainos kelia nerimą klaipėdiečiams – vien per spalio mėnesį uostamiesčio Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius sulaukė 3669 asmenųprašymus skirti kompensacijas už šildymą. Tokie prašymai į skyrių plauks dar ir šį mėnesį bei gruodį.
Kiek iš prašymus pateikusių klaipėdiečių gaus valstybės paramą, – dar neaišku, nes prieš keletą metų pasikeitus tvarkai dabar kompensacijos skiriamos atsižvelgiant į užgyventą turtą, o ne turimas pajamas.
Turto vertė, pagal kurią asmuo pripažįstamas mokiu arba nemokiu, nustatoma susumavus asmens turimų žemės ar miško sklypų, sodo, būsto ir mašinos vertę.
Į kompensaciją gali pretenduoti žmogus, kurio turto vertė neviršija 112 tūkst. 395 litų.
Tuo tarpu šilumą tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija” atstovai įsitikinę, jog žmonėms padaugėjus išlaidų, „juodasis” skolininkų sąrašas neilgės.
Bendrovės Skolų valdymo grupės vadovės Daivos Drungilienės teigimu, nepaisant pastaraisiais metais išaugusių šildymo kainų, skolininkų skaičius netgi mažėja.
Šių metų liepos-spalio mėnesiais skolos bendrovei, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 25 proc. Iš jų – biudžetinio, viešojo sektoriaus – iki 33 procentų, gyventojų – 22 proc. pramonės sektoriaus klientų – 99 proc.
Rimtesnė problema – skolininkai, gyvenantys Savivaldybės nuomojamuose socialiniuose būstuose. Iš daugiau nei 2000 tokių būstų už šilumą nemoka apie 30 proc. nuomininkų. Vieni nedideles pajamas turintys asmenys skolų nemoka piktybiškai, kiti bando nuo jų vaduotis mokėdami mažomis dalimis, pagal sudarytus grafikus.
„Padėtį apsunkina dar ir tai, kad dabartiniai įstatymai mokesčių naštą perkelia ant nuomininko, o ne ant savininko, šiuo atveju – Savivaldybės, pečių”, – sakė Virginijus Zutkis, bendrovės Šilumos vartotojų tarnybos viršininkas.
„Klaipėdos energijai” skolų išieškojimo problema nėra opi, – tikina D. Drungilienė. Iki šiol laikomasi nustatytos tvarkos – po mėnesio įsiskolinimo siunčiamas įspėjimas, po trijų, jeigu skolininkas nemoka ir nederina skolų mokėjimo grafiko, – skolininkas perduodamas skolų išieškojimo bendrovei. Dar po trijų mėnesių, jeigu padėtis nesikeičia, skolos išieškomos teismuose, per antstolių kontoras.
Beje, kitaip nei kituose miestuose, bendrovė „Klaipėdos energija” nėra ėmusi paskolos, kad padengtų skolininkų nuostolius už paslaugas.
Dėl to, tikina bendrovės atstovai, negalima teigti, jog uostamiestyje už skolininkus sumoka kiti šilumos vartotojai.
„Klientų įsiskolinimai nėra vertinami, nustatant šilumos kainas visiems vartotojams. Skolininkai patys sumoka savo skolas”, – tikino V. Zutkis.
Šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, pernai šalies vartotojai už šildymą ir karštą vandenį tiekėjams liko skolingi 206 milijonus litų, vien gyventojai nesumokėjo per 140 mln. litų. .