Visos mados anksčiau ar vėliau pasensta. Sensta ir juokinga tampa praėjusio laikmečio apranga, muzika, šukuosenos. Mados tendencijos lengvai įveikia atstumą, valstybines sienas, vandenynus ar socialines klases, bet tik labai nedaugelis įveikia laiką. Vieni iš tų, kam pavyko įveikti laiko ir besikeičiančio stiliaus kliūtis yra džinsai. Mados vėjai keitė audinio išblukimus, detales, atnaujino etiketes, tačiau išguiti iš vartotojų garderobų nepajėgė. Atsiradę praktiškumo sumetimais, jie tapo mada, o šiuo metu – jau ir klasika.
Džinsų išradėjai
Žydrųjų džinsų gimimo diena yra 1873 metų gegužės 20 dieną, kai šis „išradimas” buvo patentuotas. Tačiau viskas prasidėjo dar anksčiau. Pirmąsias kelnes, kurias galima laikyti džinsų ištakomis, pradėjo siūti JAV imigrantas iš Vokietijos žydas Levi Strausas, 1853 metais įkūręs aukso ieškotojams skirtų kelnių siuvimo įmonę.
Kelnės buvo siuvamos iš rudo, palapinėms arba tentams skirto audinio, importuojamo iš Italijos Genujos uosto. Šio uosto pavadinimas liko įamžintas džinsų istorijoje – audinio ryšuliai buvo antspauduojami antspaudu „Genes” (Genuja), o gavėjai amerikiečiai skaitydavo jį kaip „Džins”.
Pasibaigus palapinių audinio atsargoms, Strausas pradėjo pirkti tankų saržos audinį nime iš Prancūzijos (de Nimes – iš Nimo). Nuo to laiko atsirado audinio pavadinimas „denim”. XIX amžiuje pats pigiausias ir tvirčiausias dažiklis buvo indigo, kuris suteikdavo audiniui tamsiai mėlyną spalvą. Todėl žydra spalva tapo tradicine džinsų spalva.
JAV imigrantas iš Latvijos žydas siuvėjas Jakobas Davisas patobulino kelnių modelį. Bendradarbiaudami Strausas ir Davisas pasiekė to, kad denim medžiaga, siūlai ir šiek tiek metalo virto populiariausiu pasaulyje drabužiu.