Konkurencija ir kova dėl pacientų pripažinimo tarp uostamiesčio gydymo įstaigų stiprėja.
Nors buvo baimintasi, kad geriausi gydytojai emigruos į užsienį, uostamiesčio medikai pasirinko trumpesnes migracijos distancijas. Per pastaruosius mėnesius dešimtys medikų perėjo iš vienų uostamiesčio ligoninių į kitas. Siūlydamos geresnes algas ir karjeros galimybes bei palankesnes darbo sąlygas, ligoninės viena iš kitos vilioja arba, paprastai tariant, perperka gydytojus.
Bene labiausiai dėl tokių vilionių pastaruoju metu nukentėjo Klaipėdos ligoninė, iš kurios į kitas įstaigas išėjo ne tik dešimtys pavienių specialistų, bet ištisas skyrius, likęs visiškai be gydytojų.
Tokį masinį medikų nutekėjimą kolegos vertina kaip itin skausmingą praradimą, dėl kurio Klaipėdos ligoninė išgyvenanti ne pačius geriausius laikus. Tačiau pastarosios vadovas teigia, kad išėjusius medikus pakeitė didesnis būrys profesionalių naujokų, pacientai nenukentėjo, o įstaigoje ir toliau vyksta nenumaldomas progresas.
Priėmė ne visus
Daugiausiai gydytojų iš Klaipėdos ligoninės perviliojo Apskrities ligoninė. Jos vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas vengia šių žodžių „perviliojo” arba „perpirko”. Pasak vadovo, sudominti įstaigos veikla, darbo stiliumi iš kitų gydymo įstaigų šiemet čia dirbti atėjo 12 gydytojų. Didžioji jų dalis – iš Klaipėdos ligoninės. Apskrities ligoninė praturtėjo puikiais chirurgais, ginekologais, LOR gydytojais, dermatologais bei įsteigė visiškai naują Vidaus ligų diagnostikos skyrių, į kurį perėjo dirbti visi Klaipėdos ligoninėje analogiškame skyriuje dirbę gydytojai.
R.Sakalauskas, prieš penkerius metus pradėjęs vadovauti bankrutuojančiai Apskrities ligoninei, džiaugiasi šiandien galįs įgyvendinti savo pagrindinę svajonę – įstaigoje surinkti geriausius specialistus, kokius įmanoma turėti Klaipėdoje.
Apskrities ligoninės vadovas mano, kad Klaipėda yra išskirtinis miestas, kaip Vilnius ir Kaunas. Čia medikai save gali realizuoti įvairiose gydymo įstaigose ir pasirinkti, kur jiems geriausia. Tai ne Šiauliai ar Panevėžys, juo labiau ne rajono centras, kur tėra po vieną ligoninę.
R.Sakalauskas teigia, kad gydytojai, keisdami vieną darbovietę į kitą, palygina įvairius kriterijus – pradedant atlyginimais, baigiant klimatu įstaigoje ir kolektyve. Vadovas įsitikinęs, kad medikams tik į naudą, kai jie gali turėti laisvę rinktis.
Apskrities ligoninės vadovas teigė, kad galėtų priimti ir daugiau medikų, kurie buvo pareiškę norą čia dirbti, tačiau skyrių plėtrai trūksta patalpų. Ligoninė ruošiasi plėstis ir naujų gydytojų atėjimas pristabdytas tik laikinai.
Praradimų nedramatizuoja
Šiemet netekęs 15 gydytojų Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius, hab. dr. Vinsas Janušonis kategoriškai neigia kalbas, kad ligoninę ištiko krizė. Ilgamečio vadovo nuomone, geriau už kalbas apie tikrąją ligoninės padėtį ir nuolatinį kilimą byloja skaičiai.
Pasak V.Janušonio, JAV ir Didžiojoje Britanijoje ligoninėse gydytojų kaita per metus siekia 10 – 20 procentų. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Klaipėdos ligoninėje pernai pasikeitė 4 proc. gydytojų. V.Janušonis planuoja, kad toks pat kaitos procentas liks ir šiemet.
Klaipėdos ligoninėje dirba apie 300 gydytojų. Dalis jų išeina, tačiau jų vietą užpildo kiti ir tai, pasak V.Janušonio, yra svarbiausia. Problemos kiltų tada, jei išėjusių gydytojų niekas nepakeistų.
Pernai ligoninę paliko 14, o priimtas 21 gydytojas, šiemet išėjo 15, o priimta 20 gydytojų, iš kurių 7 baigę rezidentūrą. Be gydytojų likęs Vidaus ligų diagnostikos skyrius nežlugo, o buvo sustiprintas. Dabar vietoj 3 čia dirba 4 gydytojai.
Klaipėdos ligoninės vadovas sako, kad ne visi išėjusieji perbėgo į kitas ligonines. Dalis jų išėjo į pensiją, mirė, pradėjo dirbti farmacijos firmose, dalis gydytojų ligoninę paliko ne savo noru, o administracijos iniciatyva.
Išėjo vadovauti
Ne paslaptis, kad dalis Klaipėdos ligoninės gydytojų perėjo į vadovaujančias pareigas kitose ligoninėse. V.Janušonis teigė suprantąs, kai medikai siekia karjeros. „Ką daryti, jei skyriuje dirba penki gydytojai, verti tapti skyrių vedėjais? Deja, skyrius yra vienas. O jei jam vadovauja jaunas žmogus, turbūt kitiems čia padaryti karjeros jau nebeįmanoma”, – samprotavo V.Janušonis.
Jis prisiminė, kaip prieš dešimtmetį atsidarius naujam Jūrininkų ligoninės pastatui beveik visiems skyriams ir departamentams ten vadovauti pradėjo buvę Klaipėdos ligoninės medikai.
„Prieš dešimtmetį šį reiškinį kai kas taip pat įvardijo kaip mūsų ligoninės žlugimą. Tačiau ji nežlugo, o sustiprėjo, atjaunėjo”, – prisiminė V.Janušonis. – Šiandien toks pat procesas vysta su Apskrities ligonine, kur, mano žiniomis, 6 – 7 skyrių vedėjai – iš Klaipėdos ligoninės. Žmogus išeina daryti karjeros ir tai suprantama. Tačiau gera ta ligoninė, kuri pati pasiruošia sau personalą ir kurios personalas gali bet kur išeiti”.
Algos padidėjo 40 proc.
V.Janušonis teigė, kad apie tikrąją ligoninės veiklą, apie tai, ar ji turi problemų, atskleidžia kelios pozicijos. Pirmiausiai – čia naudojamos technologijos.
Klaipėdos ligoninėje diegiamos visos šiuolaikinės moderniausios technologijos. Pasak įstaigos vadovo, greitai pradės veikti angiografas, antras kompiuterinis tomografas, plaučių šiuolaikinės diagnostikos kompleksas, rengiamasi įsigyti PET – pozitronų emisijos tomografą. Tai pats moderniausias diagnostikos aparatas, kurio mūsų šalyje dar nėra, o iš naujų ES narių turi tik Čekija, Latvija ir Lenkija. Ligoninėje jau paruošta vieta gama kamerai, chirurgai operuoja moderniausiais instrumentais.
Antra pozicija, bylojanti apie ligoninės gerovę, – medikų atlyginimai. Pasak V.Janušonio, gydytojų atlyginimai pastaruoju metu čia padidėjo 40 proc. ir vidutiniškai siekia 2667 litus „ant popieriaus”. Slaugytojų atlyginimo vidurkis yra 1298 litai. Klaipėdos ligoninės vadovas visada didžiuodavosi, kad šioje įstaigoje gydytojai uždirba daugiausiai po Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės.
Neatlaiko didelių krūvių
V.Janušonis atviravo ieškosiąs galimybių algas pakelti dar daugiau, nes pacientų srautai į ligoninę nuolatos didėja.
Lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, į ligoninę pacientų atvyko 7 proc. daugiau, o konsultuotis ambulatoriškai – 13 proc. daugiau.
Būtent dėl pacientų antplūdžio ir susidariusių eilių ligoninė ruošiasi pirkti antrą kompiuterinį tomografą. Šiuo metu pacientų, laukiančių šio tyrimo, eilė jau siekia spalį. Klaipėdos ligoninės kompiuterinis tomografas, pasak V.Janušonio, iš visų, veikiančių šalyje, yra labiausiai apkrautas.
Klaipėdos ligoninės vadovas įsitikinęs, kad pacientai pirmiausiai renkasi ligoninę ir tik antroje vietoje gydytoją. Pasak jo, vienas gydytojas nieko negali. Reikia komplekso: tyrimų, konsultacijų, geros kitų specialistų komandos.
Pasiteiravus, gal ligoninėje per griežti reikalavimai, per daug įtampos, kurios kai kurie medikai neatlaiko, V.Janušonis neslėpė, kad Klaipėdos ligoninėje iš gydytojų daug reikalaujama: jie turi teikti kokybiškas paslaugas, norėdami daugiau uždirbti, pakelti didelius darbo krūvius. Anot vadovo, dabar nebe tie laikai, kad į budėjimą atėjęs medikas gulinėtų ant sofutės. Tie, kurie vis dar nejaučia intensyvaus gyvenimo ir darbo tempo, neabejotinai su tuo artimiausiu metu turės susitaikyti.
Specialistų kaitos išvengė
Bene mažiausiai specialistų nutekėjimo problema krečia Jūrininkų ir Vaikų ligonines. Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga teigė, kad šiemet neteko tik vieno gydytojo, kuris dirbti išvažiavo į Angliją, tačiau sulaukė trijų naujų gydytojų po rezidentūros: kardiologės, anesteziologo reanimatologo ir kardiochirurgo.
Vadovas mano, kad gydytojų kaita ligoninėje maža dėl jauno personalo amžiaus. Gydytojų amžiaus vidurkis šioje įstaigoje – 42 metai.
Vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė teigė, kad iš jos vadovaujamos įstaigos šiemet į kitą įstaigą išėjo tik viena mikrobiologė. Ligoninės vadovė neslėpė, kad jos duris nuolatos varsto gydytojai iš kitų ligoninių, tačiau beveik suformavusi specialistų komandą ji jaučia tik oftalmologų stygių. K.Bobianskeinė teigė nedelsdama priimtų du akių ligų gydytojus.
V.Janušonis prisiminė, kad dar prieš gerą dešimtmetį buvo kalbama, jog ateis tokia diena, kai Lietuvoje trūks gydytojų. Pasak vadovo, jų pradėjo trūkti jau šiandieną ir taip nutinka dėl daugelio priežasčių. Pirmiausiai dėl to, kad universitetuose paruošti specialistai nepasiekia ligoninių. Jaunimą vilioja farmacinės firmos, kur mokamos didesnės algos ir neslegia didžiulė atsakomybė, kuri ypač slegia medikus įsigaliojus pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymui.
Pasak V.Janušonio, didesnė medikų kaita įstaigose prasideda būtent tuomet, kai pradeda trūkti specialistų. Gydytojai, kaip ir kitų profesijų atstovai, yra perperkami.
V.Janušonis tvirtino, kad jo vadovaujamos ligoninės politika nėra perpirkti gydytojus iš konkurentų. „Parsiduoti linkusį žmogų visada kas nors nupirks už didesnę kainą”,- įsitikinęs vadovas. Jis teigė, kad į Klaipėdos ligoninę iš Vilniaus ir Kauno teko prisivilioti tik veido ir žandikaulių bei krūtinės chirurgus. Tokių specialistų uostamiestyje tuo metu nebuvo.
Jolanta Juškevičienė