Smulkieji verslininkai atmeta siūlymą nustatyti vieną mažiausią verslo liudijimo kainą visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams.
Finansų ministerija tikina, kad skirstyti fiksuotą pajamų mokestį pagal veiklos rūšis nėra ekonominio pagrindo. Esą logiškiausia būtų vadinamojo patento kainą nustatyti pagal sumokamus mokesčius nuo dvylikos minimalių atlyginimų.
Su verslo liudijimais Lietuvoje dirba iki pusantro šimto tūkstančio žmonių. Vienos pelningiausių – statybos bei automobilių remonto sritys.
Tačiau dalis gyventojų prisiduria pajamų užsiimdami ir ne tokiomis pelningomis veiklomis.
Šiuo metu šalyje nėra nustatytos mažiausios ir didžiausios verslo liudijimų kainos. Atsižvelgiant į savivaldybes ir veiklos rūšis, jos, pasak smulkiųjų verslininkų, svyruoja nuo kelių dešimčių, šimtų ar net poros tūkstančių litų.
Finansų ministerija siūlo nustatyti vieną – maždaug 1100 litų – verslo liudijimo kainą.
„Kaip gi susimokės servetėlių nėrėja? Ji tikrai nesusimokės. Daugelis tų, kurie tik papildomai prisiduria prie pajamų iš samdomo darbo, irgi nesusimokės. Visiškai vienodas fiksuotas pajamų mokestis visoms veiklos rūšims, siūlomas ministerijos, yra nenaudingas”, – LTV „Panoramai” sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zina Sorokienė.
Smulkieji verslininkai žada siekti, kad verslo liudijimo kaina būtų skirstoma ne tik pagal veiklos rūšis, jų pelningumą, bet ir pagal regionus, kuriuose dirbama.
„Dabar objektyvių kriterijų tokiam diferencijavimui būtų sunku rasti ir pagal ekonominius parametrus – pagal pelningumą ar darbo užmokestį, pagal regionus ar veiklos rūšį. Tuose ginčuose įstrigtume tikrai netrumpam”, – įsitikinusi Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė.
Taikyti lengvatas kol kas numatoma tik socialiai jautrioms asmenų grupėms – bedarbiams, pensininkams ar daugiavaikėms šeimoms. Kitokioms išimtims Finansų ministerija teigia nematanti ekonominio pagrindo. Ūkio ministerija šiuo požiūriu laikosi švelnesnės pozicijos.
„Manom, kad šią nuostatą, atsižvelgiant į verslininkų poziciją, turėtumėm pakeisti ir šiek tiek lanksčiau žiūrėti į tas sąlygas”, – mano ūkio ministras Vytas Navickas.
Jo teigimu, anksčiausiai konkrečių sprendimų keičiant individualios veiklos reglamentavimą būtų galima tikėtis kitų metų pradžioje.