Užteks ne tik grybienei

Lietinga vasara grasino sužlugdyti pelningą grybautojų ir uogautojų verslą, tačiau ruduo žada kompensuoti prarastą miško gėrybių naudą – grybų sezonas vis dar tęsiasi.

Dzūkijos miškuose vis dar dygsta voveraitės, baravykai, žaliuokės, kelmučiai. Nedidelį jų kiekį rinkėjai vis dar pelningai parduoda pakelėse, o supirkimo punktų savininkai tikisi uždirbti iš voveraičių ir buvusio nemažo mėlynių derliaus.

Dar ir šiomis vėsiomis dienomis važiuojant pagrindiniu keliu Vilnius-Druskininkai galima pamatyti ne vieną grybautoją, prekiaujantį ką tik surinktais įvairiais grybais ir uogomis.

Neatsispyrusiems pagundai stabtelėti ir pasižvalgyti, kokias gėrybes vietiniai neša iš miško, dažnai tai kainuoja mažiausiai 10 litų. Tačiau pasak pakelėse prekiaujančių grybautojų, kai kurie pravažiuojantys pirkėjai už miško gėrybes palieka ir po kelis šimtus litų iš karto.

Pakelėse parduoda brangiau

Aleksandra Koritina iš Marcinkonių kaimo grybauja jau seniai ir šią veiklą laiko savo hobiu. Anot moters, pakelėse galima įsigyti net ir džiovintų baravykų bei spanguolių sulčių.

Už kilogramą kelmučių prašoma 15 litų, žaliuokių – 10, raukšlėtųjų gudukų (liaudiškai – „kalpokų”) – 15, geltonųjų baravykų (arba „makavykų”) ir šilbaravykių bei voveraičių – po 10 litų, tiek pat kainuoja 5 baravykai. Džiovintų baravykų „karolių” kaina – nuo 20 iki 35 litų, atsižvelgiant į grybų rūšį.

Spanguolių ir bruknių litras siekia iki 10 litų. Išspaustų spanguolių puslitris – 20 litų.

Grybautojos pripažįsta, kad nė vienas grybas ir uoga nenueina veltui. Jei neparduoda pakelėje, džiovina, spaudžia sultis ir parduoda vėliau arba blogiausiu atveju veža į supirkimo punktus. Bet juose, anot Aleksandros, moka nedaug, tad kur kas pelningiau pirkėjų lūkuriuoti kelkraštyje ir parduoti pravažiuojantiems žmonėms. Prekyba pakelėse dažnai užsitęsia net iki didžiųjų metų švenčių.

Pelningiausios pakelės prekybai dienos prasideda jau nuo ketvirtadienio, o prekybos rekordus grybautojai ir uogautojai dažnai pasiekia sekmadieniais.

Pasak jų, per vieną dieną galima užsidirbti apie 1500 litų, o kartais ir daugiau. Paprastą savaitės dieną uždirbama bent 60-90 litų.

Minėtame kelyje pelningiausia prekybai vieta – Marcinkonių sankryža. Joje prekiauja tie, kurie pirmieji čia rado vietą. Pakelėje kaip ir miške – kas pirmas, to ir pintinė, ir piniginė didesnė. Kiti miško gėrybių prekeiviai glaudžiasi atokesniuose miško keliuose.

Sezono pradžioje grybautojus prekybininkus bandė vaikyti kelių policija, neva jie trukdo eismui. Tačiau po derybų su savivaldybe buvo leista prekiauti miško gėrybėmis šiek tiek atokiau nuo kelio ir pažadėta įrengti net specialias aikšteles prekybai.

Supirkimo kainos svyruoja

Grybų ir uogų supirkimo bendrovės „Mėlyna uoga” direktorius Algimantas Bražionis LŽ sakė, kad liepos pabaigoje buvo juntamas voveraičių stygius, o kepurėtų grybų praktiškai visai nebuvo, nes tiek, kiek pririnko gyventojai, nebuvo komercinis kiekis.

Šiuo metu žmonės į supirkimo punktus dar atneša voveraičių. Už jų kilogramą mokama kur kas daugiau nei sezono viduryje – dabar apie 20 litų. Pasak A.Bražionio, kai pasiūla didesnė už paklausą, kaina visada būna mažesnė. Sezono viduryje per dieną įmonė supirkdavo 10-15 tonų grybų.

Direktorius džiaugiasi, kad bent mėlynių surinkta pakankamai. Šiemet supirkimo punktas jų supirko apie 500 tonų. Spanguolių pirko tik 20 tonų, nes, pasak verslininko, tokio kiekio Lietuvos rinkai pakanka, o užsienyje šios uogos mažai žinomos.

Supirkimo punkto direktorius grybus ir uogas vadina tik žaliavomis. „Mūsų verslas – tai ne pintinės grybų pardavimas pakelėje. Supirktas miško gėrybes rūšiuojame ir atrenkame, kas tinka tiekti šviežias, šaldyti, koncervams ir džiovinti. Didžioji dalis, apie 80 proc., naudojama šviežių gėrybių rinkai, kurios pelnas šiemet beveik trečdaliu mažesnis. Šiemet labai pabrango medinė pakuotė. Tai, ką mes eksportuojame į užsienį, jau būna žaliava su pridėtine samdomų žmonių darbo, pakuotės ir transporto verte”, – sakė A.Bražionis.

Supirkimo punktai jaučia mažesnį šio miško grybų ir uogų sezono pelną, tačiau dar nerealizavo šaldytos ir sūdytos produkcijos, kurių galutinės rinkos kainos nežinomos. Tikimasi, kad jos bus didesnės ir neteks skaičiuoti nuostolių.

Grybautojų kasmet mažėja

„Šiuo metu grybų ir uogų rinkoje galima įvardyti tris problemas – dėl prastų orų išdygo mažiau baravykų, kurie visada duodavo didžiausią pelną, pabrango kitos miško gėrybės ir kasmet vis mažėjantis grybautojų ir uogautojų skaičius”, – LŽ sakė didmenine miško grybų ir uogų prekybos veikla užsiimančios įmonės „Ekoratas” administratorė Aldona Juškevičienė.

Pasak jos, anksčiau žmonės pasiimdavo atostogas ir per jas grybaudavo, uogaudavo vien tam, kad pelningai užsidirbtų. Dabar į supirkimo punktus miško gerybes atneša beveik tik vietiniai gyventojai, kurių entuziazmas kasmet senka. Paklausta, kur žmogui pelningiau parduoti grybus ir uogas, pakelėje ar supirkimo punkte, įmonės atstovė sakė, kad priduodamas gerybes punkte žmogus sutaupo laiko. Pasak A.Juškevičienės, į supirkimo punktą atnešę keturių asmenų šeimos surinktus grybus ir uogas, žmonės per dieną gali uždirbti nuo 200 iki 500 litų.

Konkurencija jaučiama ne tik tarp grybautojų, prekiaujančių pakelėse, bet ir tarp supirkimo punktų, ypač šį sezoną, kai grybai ir uogos nesimėtė. Todėl priduodantys į supirkimo punktus žmonės atidžiai domėjosi, kiek už kilogramą ar litrą yra siūloma.