O nebeliko po to, kai nepavykus atstatydinti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės žymi dalis etikos sergėtojų atsistatydino. Pažymėtina ir tai, kad atsistatydino ne kokie atsitiktiniai, bet labiausiai patyrę komisijos nariai, kurie etikos klausimus gvildeno jau ne pirmą Seimo kadenciją ir priimdami sprendimus užmiršdavo savo partinę priklausomybę. Gal dėl to Etikos komisijos sprendimai, jei ir buvo kritikuojami, tai švelniai. O tai rodo, kad komisijos autoritetas buvo didelis.
Dabar komisijos nebeliko. Bus ar nebus atnaujinta Etikos komisija – ne taip jau ir svarbu likus metams iki naujų Seimo rinkimų. Dabartiniam Seimui niekados nerūpėjo aukšti etikos standartai, kuriais galėtų didžiuotis ir patys Seimo nariai, ir tie, kurie juos išrinko. Seimui buvo svarbesni jo narių elementarūs žemiški dalykai. Todėl Seimas per trejus metus taip ir netapo sektinu pavyzdžiu visoms įstaigoms, o dauguma jo narių – pavyzdžiu visiems piliečiams. Greičiau priešingai.
Štai Seimo nariai nepasidrovėjo žymiai pasididinti atlyginimų. Seimas nepasekė Europos Parlamento pavyzdžiu – šis vietoj dienpinigių parlamentarams ir kompensacijų už jų keliones įteisino fiksuotus atlyginimus. Bet įteisino ne dabartiniams, o būsimiems 2009 metų parlamentarams. Taigi ne sau, o kitiems.
Kitaip supranta etiką Lietuvos Respublikos Seimas. Jis lengvai rado lėšų savo algoms, bet nerado lėšų mokytojams, kurie buvo apgauti, nesurado lėšų eilinių policininkų atlyginimams. Ne vienas pastarasis ne iš gero gyvenimo pažeidinėja įstatymus, kad tik galėtų išlaikyti savo šeimas. Neranda lėšų ir universitetų studentams, bet noriai atsisako dalies biudžeto įplaukų sumažindamas fizinių asmenų pajamų mokestį taip, kad turtingi žmonės taptų turtingesniais, o vargingi -dar didesniais nelaimėliais, nes jų keliasdešimt neatskaitytų mokesčiams litų suris infliacija.
Savotiškai traktuoja Seimo nariai ir įstatymo viršenybės principą. Štai Etikos komisijos pirmininkė be Seimo leidimo dalyvauja Maskvoje spaudos konferencijoje, kurioje buvo koneveikiama Lietuvos teisėsauga. Ir ji nemano, kad daro ką nors smerktino, nes, matyt, užmiršo duotos priesaikos tekstą vos tik ištarusi jos paskutinį žodį. Seimo nario priesaika yra sudėtinė teisės sistemos dalis, ir priesaikos sulaužymas turi būti traktuojamas kaip įstatymų nesilaikymas. Atrodytų, kad po Seimo politikų griausmingų Etikos komisijos pirmininkės veiklos įvertinimų seks apkalta arba bent nušalinimas nuo pirmininko pareigų. Bet neįvyko nei viena, nei kita, nes iš 140 Seimo narių neatsirado 71, kuris savo balsu būtų įrodęs, kad jam įstatymo viršenybės principas bei Seimo nario etika – ne trečiaeilės reikšmės dalykai.
Iš klaidų mokomasi. Deja, ne visada. Seimas dar pirmais savo kadencijos metais pro pirštus pažiūrėjo į profsąjungų aktyvistės veiksmus ir į „kapinių artojo” slalomą tarp įstatymo gairių. Laikinųjų komisijų išvada buvo: girdi, jais pasitikėjo rinkėjai, tai kuo čia dėtas Seimas?
Perkūnais trankyta premjero patarėjo pirtis draustinyje. Daug teisingo rašalo buvo dėl jos išlieta. O kodėl netrenkia joks perkūnas į Seimo frakcijos seniūnės vagoną ant ežero kranto, kur įstatymu draudžiami panašūs statiniai? Gal kas nors imsis tvirtinti, kad šiaip jau visažinė seniūnė nežinojo apie tokį įstatymą, nors nežinojimas ir neatleidžia nuo atsakomybės? Neatleidžia eiliniam mirtingajam. Įtakingos frakcijos seniūnei, neabejokime, atleis, nes virš Seimo nario žėri tik mėlynas dangus. Ir nematyti ten jokio įstatymo. Kaip tada su Konstitucijoje įtvirtintu įstatymo viršenybės ir visų lygybės prieš jį principais?
Dabar, kai nebeliko Etikos komisijos, įstatymo pažeidėja atsipirks administracine bauda, kurią sumokės iš mokesčių mokėtojų pinigų. O kaip su priesaikoje įrašytu įsipareigojimu laikytis įstatymų? Bet įsipareigojimas -juk ne vilkas, į mišką nepabėgs.
Kartais Seimas būna iš tiesų labai principingas. Visi prisimename istoriją apie Seimo privilegijas ir apie tarnybine mašina vežiotą šunį. Tada buvo nurėžta galva Seimo pirmininkui, po to nebeliko Seime daugumos, krito Vyriausybė ir susiformavo mažumos Vyriausybė. Dabar niekas nebedrįsta tarnybiniu automobiliu vežioti savo mopso, o kokių dar privilegijų neteko Seimo nariai? Bet mopsas savo darbą jau atliko. Panašiai kaip žąsys Romoje. Tik jos Romą išgelbėjo, o mopsas pražudė Seimo pirmininką ir Seimo daugumą kartu su jos Vyriausybe.
Kitais kartais Seimo principingumas kažkur išgaruoja. Visi girdėjome apie VSD pažymą, kurios Seimui nenorėjo atiduoti buvęs jo vadovas. Girdėjome ir apie blogus jo pavaduotojus, ir apie išmestus iš darbo sakiusius tiesą ir tiktai tiesą VSD karininkus. Už visa tai ir ypač už savo politines klaidas vadovas buvo pašalintas, bet naujasis vadovas irgi neduoda Seimui tos pažymos, dirba su tais pačiais pavaduotojais, kurie dabar tapo geruoliais, o atleisti tiesos sakytojai taip ir vaikšto ratu apie savo buvusią darbovietę. Seimo NSGK nepalenkiamas pirmininkas, it seno sukirpimo aktorius, tik sielvartingai dūsauja ir kantriai laukia, o gal malonės naujasis vadas ką nors padaryti? Bet mane apėmė abejonės, ar tikrai NSGK, gavęs VSD vadovo galvą, dar ko nors nori. Ar jis dabar visiškai patenkintas kaip biblinė Salomėja, gavusi šv. Jono galvą. Kas tada gali paneigti, kad šios garsios operacijos tikslas buvo tik pakeisti vieną VSD vadovą kitu? Vadovas pakeistas, visa kita liko kaip buvę. Nihil novum sub solem… iki naujų Seimo rinkimų.