Seimo šią savaitę sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri įpareigota ištaisyti prieštaravimus tarp Konstitucijos ir dvigubą pilietybę įteisinančių įstatymų, veikiausiai siūlys keisti pastaruosius, o ne pagrindinį šalies įstatymą.
Kaip žurnalistams penktadienį sakė šios darbo grupės narys Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, jis mato kelią, kaip išvengiant referendumo Konstitucijai keisti galima ištaisyti pernai lankritį Konstitucinio teismo įvardytus prieštaravimus, esą dvigubą pilietybę įteisinantys įstatymai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Pirmiausia reikia bandyt taisyti pilietybės įstatymą, ir taisyti tokiu būdu, kad jis atitiktų Konstitucinio Teismo nurodymus – ištaisytų prieštaravimus, kad būtų išsaugotas pagrindinis principas ir numatyti tie reti atskiri atvejai, kada vienas ar kitas asmuo turi teisę turėt ne tik Lietuvos, bet dvigubą pilietybę. Jeigu darbo grupė tokį sprendimą suras, tokiu atveju mes visiškai neturėtume rengti referendumo, o Seimui pateiksime pataisytą pilietybės įstatymą”, – sakė A.Lydeka.
Darbo grupė, kurioje be išeivių ir Seimo narių taip pat dirba teisinių institucijų atstovai, ketina nagrinėti ir anksčiau skelbtus siūlymus.
„Mes turėjome daug diskusijų dėl visų siūlomų iniciatyvų – tai ir referendumo organizavimo, ir Vidaus reikalų ministerijos teikiamo projekto, ir Seimo nario Andriaus Kubiliaus įregistruoto projekto. Darbo grupė būtent turės išnagrinėti visus tuos pasiūlymus bandydama išspręsti šitą klausimą”, – sakė šiai grupei taip pat priklausanti valstiečių liaudininkų frakcijos narė Laima Mogenienė.
Šią savaitę Seime posėdžiaujanti Pasaulio lietuvių ir Seimo komisija ragina Seimą dvigubos pilietybės klausimą spręsti kuo skubiau. Tai atsispindės planuojamoje patvirtinti komisijos rezoliucijoje.
„Mes turime daugybę atvejų, kai matome Konstitucinio Teismo išaiškinimo pasekmes tremtinių vaikams, lietuvių šeimų užsienyje gimusiems vaikams, tikrai labai labai daug skaudžią atvejų, kuriuos pluoštais gauname iš įvairių pasaulio šalių, kaip liudijimą, kad mes privalome šį klausimą spręsti kuo skubiausiai” – sakė L.Mogenienė.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais.
Dvigubos pilietybės klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams – tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pilietybę.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.