Reorganizuojamas mažmeninės prekybos naftos produktais tinklas „Lukoil” mažina iš „Mažeikių naftos” perkamų degalų kiekį.
Įsigis degalinių Europoje
Bendrovės „Lukoil Baltija” generalinis direktorius Ivanas Paleičikas teigė, kad šiuo metu įmonėje vyksta reorganizacija. „Po jos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje esantys „Lukoil” padaliniai bus valdomi iš vieno centro Vilniuje”, – sakė pašnekovas.
Naujasis Baltijos regiono junginys valdys 648 degalinių tinklą, per metus parduodantį apie 3 mln. tonų naftos produktų.
„Ketiname toliau stiprinti ir plėsti savo degalinių tinklą Rytų ir Centrinėje Europoje. Tai patvirtina ir „Lukoil” sprendimas iš savo partnerės – Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „ConocoPhillips” – įsigyti kelis šimtus degalinių Europoje”, – „Lukoil” ateities planais dalijosi I.Paleičikas.
Tačiau neoficialių šaltinių teigimu, tarp „Lukoil Baltija” vadovo ir „Lukoil” akcininkų atsirado nesutarimų dėl šio vardo degalinių tinklo plėtros Baltijos šalyse. „Lukoil” akcininkai esą neplanuoja tolesnės plėtros Baltijos šalyse, o visas dėmesys turi būti skiriamas naujos naftos perdirbimo gamyklos statyboms Leningrado srityje. Šia tema buvo kalbėta prieš kelias savaites įvykusiuose I.Paleičiko ir „Lukoil” viceprezidento Leonido Feduno susitikimuose.
Atsisako dalies produkcijos
Investicijas nukreipdama naftos perdirbimo gamyklų plėtrai, „Lukoil” siekia sumažinti iš „Mažeikių naftos” perkamų naftos produktų kiekį.
„Mes niekada neatsisakysime „Mažeikių naftos” gaminamos produkcijos, tačiau esame nusprendę sumažinti jos dalį”, – pripažino I.Paleičikas. Anksčiau iš „Mažeikių naftos””Lukoil” degalinių tinklas pirko iki 95 proc. visų produktų, tačiau pastaruoju metu ši dalis sumažėjo iki maždaug 70 proc.
„Likusią dalį perkame iš įvairių tiekėjų – ne vien iš „Lukoil” naftos perdirbimo gamyklų. Tokį sprendimą priėmėme pernai, kai po „Mažeikių naftoje” kilusio gaisro užmezgėme naujų naudingų kontaktų su tiekėjais užsienio šalyse”, – tikino „Lukoil Baltija” vadovas.
Jis neatskleidė, kiek naftos produktų šiuo metu įsigyjama iš „Mažeikių naftos” perdirbimo gamyklos. „Per metus „Lukoil Baltija” iš „Mažeikių naftos” perka naftos produktų už šimtus milijonų litų”, – sakė jis.
Rusiškas dyzelinas – Mažeikiams
„Lukoil” pastaruoju metu ne tik mažiau perka naftos produktų iš „Mažeikių naftos”, bet ir pačiai gamyklai parduoda dyzelino.
„Rusijoje esančios naftos perdirbimo gamyklos sparčiai modernizuojamos, todėl ten gaminami naftos produktai, ypač dyzelinas, yra labai geros kokybės”, – priežastį, kodėl Lietuvos naftos perdirbimo gamyklai parduodamas dyzelinas, nurodė pašnekovas.
Konkurencijos nebijo
I.Paleičikas atmeta bet kokias prielaidas, kad „Lukoil” gali pasitraukti iš Baltijos šalių rinkos dėl vis didesnės Lenkijos bendrovės „PKN Orlen” įtakos. Ši bendrovė jau yra paskelbusi ketinanti plėsti degalinių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje bei įsitvirtinti mažmeninės prekybos degalais rinkoje.
„Šiuo metu nejaučiame jokios įtakos savo veiklai Lietuvoje iš „PKN Orlen” pusės, – kalbėjo pašnekovas. – Jeigu jie ims plėsti „Ventus” degalinių tinklą, nuo to bus geriau visai rinkai, nes konkurencija verčia iš naujo pergalvoti sprendimus. Žinoma, daugiausia naudos iš to turėtų Lietuvos vairuotojai.”
Galvoja trauktis?
Neoficialių šaltinių teigimu, „Lukoil” akcininkai susirūpinę dėl artėjančių Seimo rinkimų Lietuvoje. Jų metu greičiausiai ne kartą bus eskaluojama neva provokacinė „Lukoil” veikla Lietuvoje ir linksniuojami I.Paleičiko santykiai su vietos politikais.
„Esame privati kompanija ir nesikišame į politiką, politinius procesus”, – apie nuolatinių Lietuvos politikų išpuolių įtaką verslo planams kalbėjo I.Paleičikas.
Šaltinių teigimu, neatmetama galimybė, kad sustiprėjus politiniam spaudimui, „Lukoil” akcininkai gali atsisakyti bendradarbiauti su I.Paleičiku ir netgi parduoti dalį „Lukoil” degalinių tinklo Lietuvoje.
I.Paleičikas šios informacijos nepatvirtino. „Baltijos šalyse esame numatę plėtrą”, – tikino jis.
2005–2006 m. „Lukoil Baltija” Lietuvoje investavo beveik 60 mln. litų. I.Paleičiko teigimu, per artimiausius metus planuojama investuoti dar 25 mln. eurų (daugiau kaip 86 mln. litų).