Tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos Vyriausybės parengtame Darbo nuomos įstatymo projekte įžvelgia ne tik naujų galimybių, bet ir nemažai pavojų.
Įteisins naujovę
Šiandien Lietuvoje darbuotojų nuomos paslaugas teikia daugiau nei 10 privačių įdarbinimo įmonių. Pačioje šalyje ši veikla nėra ypač paplitusi. Paprastai suformuojamos darbininkų brigados ir siunčiamos dirbti į turtingesnes Europos Sąjungos (ES) valstybes.
Vyriausybė parengė Darbo nuomos įstatymo projektą, kurį vakar pradėjo svarstyti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
„Ši darbo forma sparčiai plinta ES ir Lietuvoje. Manau, tai normali ir lanksti darbo santykių forma”, – teigė LPK prezidentas Bronislovas Lubys.
Pavojingas lankstumas
„Šis įstatymas iš vienos pusės supaprastintų darbuotojų ir darbdavių santykius ir leistų lanksčiau plėtoti veiklą, iš kitos pusės tai – tiksinti socialinė bomba. Negalima perlenkti lazdos”, – įspėjo Tomas Davulis, Vilniaus universiteto – teisės fakulteto docentas.
Ekspertas tvirtina, kad įstatymu mėginama sureguliuoti darbo santykius, kurie šiuo metu nėra apibrėžti teisės aktų. Iki šiol Lietuvoje darbo sutartys sudaromos tik darbdavio ir darbuotojo. Priėmus naują įstatymą, žmogus sutartį pasirašys su agentūra, o dirbs kitoje įmonėje, į kurią jį siųs agentūra.
„Tokie santykiai darbuotojui kelia pavojų. Jis gali būti siunčiamas atlikti pavojingus darbus, į kuriuos agentūrą samdanti įmonė savo žmonių siųsti nenori. Kitas niuansas – darbo sąlygos gali būti daug blogesnės nei nuolat įmonėje dirbančių žmonių”, – analizavo teisės ekspertas.
Gundantys privalumai
Kaip privalumą docentas įvardijo tai, kad tokia darbo forma leidžia lengviau susirasti darbą žmonėms, kurie darbo rinkoje nėra paklausūs. Pavyzdžiui, jaunimui, kuriam reikia pradėti karjerą. Pagal ES statistiką didelė nuomojamų darbuotojų dalis vėliau pakviečiami dirbti į įmones, į kurias padirbėti buvo siųsti agentūrų.
Dar vienas privalumas – įmonėms taip pavyksta rasti retų, tačiau labai gerai mokamų profesijų specialistų, kurių paslaugų reikia labai trumpam laikui. Išlaikyti tokį žmogų ilgesnį laiką daugeliui bendrovių būtų per didelė prabanga.
„Nuomodami darbuotojus darbdaviai sutaupys lėšų, nes nereikės skirti pinigų žmonių paieškoms, mokėti kompensacijų juos atleidžiant. ES ši lanksti sistema labai populiarėja, tačiau, kita vertus, valstybės ją pradeda vis griežčiau reglamentuoti”, – pasakojo T.Davulis.
Diskusija dėl galimybių
„Daugelį Darbo nuomos įstatymo punktų dubliuoja rangos sutartys, kurios jau dabar labai paplitusios, nors šią veiklos sritį reglamentuojančios teisės normos iki galo dar nesureguliuotos. Pavyzdžiui, teisės aktuose aiškiai parašyta, kad rangos paslaugas gali teikti tik licencijuotos organizacijos, tačiau Lietuvoje mes taip ir nesugebėjome rasti įstaigos, kuri būtų atsakinga už licencijų išdavimą”, – tikino Algirdas Kvedaravičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas.
Profsąjungos rengiasi siūlyti savo pastabas. Vienas iš profesinių sąjungų reikalavimų – laikinai pasamdyti darbuotojai turi gauti galimybę naudotis visomis nuolatiniams darbuotojams teikiamomis garantijomis.
„Nebūtų teisinga, kad kelioms dienoms ar savaitėms į darbą atėję žmonės naudotųsi tomis pačiomis teisėmis, kurios numatytos pagal kolektyvinę sutartį nuolat dirbantiems žmonės, nes į šių sąlygų įgyvendinimą bendrovės dažnai investuoja milijonus ar dešimtis milijonų litų”, – prieštaravo B.Lubys.
Darbdaviai ir profsąjungų atstovai dar žada tęsti diskusijas darbo nuomos klausimais.