Viršutinė elektros perdavimo kainos riba nuo kitų metų padidės 70 procentų. Tokiu drąsiu sprendimu darbą pradėjo naujoji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Verslininkai jau svarsto, ar ji atstovauja vartotojams, ar dengia monopolininkų užmačias.
Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) posėdyje patvirtino 1,67 cento už kilovatvalandę didesnę viršutinę elektros perdavimo kainą 2008-2010 metais. Ji padidinta beveik 70 proc. – nuo šiais metais esančio 2,41 cento už kilovatvalandę, iki 4,08 cento už kilovatvalandę.
„Reikia daugiau lėšų atnaujinti visai infrastruktūrai, tai yra pagrindinis dalykas. Reikia suprasti ir ekonominį energetikos kontekstą”, – aiškino pirmą kartą posėdžiui pirmininkavęs naujosios VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys.
Elektros perdavimo paslaugą teikianti „Lietuvos energija” siekė, kad šis tarifas būtų 4,31 cento už kilovatvalandę.
Rymantas Juozaitis, „Lietuvos energijos” generalinis direktorius, minėjo, kad iki šiol perdavimo paslauga būdavo nuostolinga ir ją tekdavo subsidijuoti iš eksporto. „Kitais metais perdavimo kaina bus didinama iki maždaug 3,2-3,4 cento už kilovatvalandę ir 2010 metais pasieks leistiną 4,08 cento už kilovatvalandę ribą, – sakė jis. – Tokiu tarifu mums pavyks sukaupti lėšų elektros tiltui su Lenkija ir tiltui su Švedija. Dalis pinigų bus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet pagrindinė dalis bus iš Lietuvos vartotojų.”
Preliminariai skelbiama, kad Lietuvos perdavimo tinklo operatorės bendrovės „Lietuvos energijos” perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kaina nuo kitų metų didės 33 proc. – nuo 2,4 iki 3,2 cento už kilovatvalandę.
Galutinė kaina dar neaiški
Kaip jau rašė LŽ, buvo prognozuojama, kad pagal įmonių paraiškas nuo kitų metų trejiems metams elektra gali pabrangti iš viso 6 centais už kilovatvalandę. Nors tebeveikia atominė elektrinė, pagal įmonių skaičiavimus, elektros gamybos kaina kitąmet gali didėti apie 2 ct, o skirstomųjų tinklų – apie 3 ct už kilovatvalandę.
Tačiau Vidmantas Jankauskas, buvęs VKEKK pirmininkas, anksčiau tvirtino, kad tiek brangti nėra pagrindo.
Vakar Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) prezidentė Alvita Armanavičienė tikino, kad elektros kaina gali dar labiau pašokti. Jos žodžiais, iš vartotojų mokamų pinigų už elektrą norima finansuoti Lietuvos energetikos projektus, pavyzdžiui, naujos atominės elektrinės (AE) statybą. „Biudžetas neturi tų pinigų, o iš vartotojų galima visada paimti”, – piktinosi A.Armanavičienė.
V.Poderys kol kas neprognozuoja, kiek galėtų brangti galutinė elektros kaina vartotojams. Galutinė, nuo sausio įsigaliosianti elektros kaina vartotojams paaiškės lapkričio pabaigoje. Perdavimo kaina sudaro maždaug 10 proc. visos elektros kainos.
Dengia monopolininkus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys LŽ teigė tokio VKEKK sprendimo padidinti kainą nesuprantąs.
„Jei komisija dalyvauja formuodama „trigalvį slibiną”, pati ir prisiima atsakomybę. Klausimas rimtas, ar komisija atstovauja vartotojų ir verslo krypčiai, ar dengia monopolininkų užmačias. Nežinia, kokiais sumetimais tai daroma – ar dėl AE statybos, ar ginant monopoliją, – VKEKK sprendimu dėl elektros tarifų piktinosi P.Ralys. – Prielaidų smarkiai padidinti tarifus nematau. Kita vertus, elektros energijos klausimas susijęs su turto verte. Lietuvoje perdavimo išlaidos didelės. Didžiajai daliai turto skaičiuojama amortizacija. Taip pat didelė įmonės pelno norma.”
Jis pažymėjo, kad kaina dar negalutinė. „Pamatysime, ar 6 centų už kilovatvalandę didėjimo užteks, ar dar labiau pabrangs. Mes dar nežinome gamybos kainos, nežinome, kokios bus išlaidos. Kai atsiras tarifai, pamatysime didelį šuolį. „Lietuvos energija” galės bet kada pasinaudoti viršutine riba”, – prognozavo LPK Energetikos komiteto pirmininkas.
Buvo galima išvengti
AB „Akmenės cementas” generalinio direktoriaus Artūro Zarembos teigimu, turint dar veikiančią atominę elektrinę toks sprendimas dėl tarifų didinimo sunkiai suprantamas, tačiau jis pripažino, kad derėtų atkreipti dėmesį į didėjančią savikainą.
„Vis dar turime AE ir ji gamina didžiąją dalį reikalingos elektros energijos. Deklaruojama, kad gaminama pati pigiausia energija. Manau, kad galima buvo tokio pabrangimo išvengti, ypač šiuo metu, kol AE dar veikia, – LŽ teigė A.Zaremba. – Kyla klausimas, dėl kokių priežasčių toks didelis brangimas. Jeigu dėl didėjančios savikainos, tada suprantama. Bet nemanau, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo vien kuro sąnaudų, energijos išteklių brangimas”.
Pašnekovo teigimu, jo vadovaujamai įmonei elektros energijos brangimas didelės įtakos neturės, nes pagrindinę produkcijos savikainos dalį sudaro kiti energijos ištekliai. „Bet jei daug brangs elektros energija, vienareikšmiškai didės ir mūsų savikaina”, – kalbėjo A.Zaremba.
Jis akcentuoja, kad vartotojams brangstanti elektros energija bus didelis smūgis. „Bet turėtume suprasti, kad laikinas stabilumas uždarius AE baigsis. Kai elektros energiją gamins kitos elektrinės, turėsime priprasti prie pokyčių. Būsime tiesiogiai priklausomi nuo žaliavos, naudojamos elektros energijos gamybai”, – situaciją komentavo „Akmenės cemento” generalinis direktorius.