Klaipėdiečius papiktino žinia, kad šiuo metu neva rizikingiausia gyventi Klaipėdos apskrityje. Draudimo bendrovės paskelbto tyrimo išvadomis abejoja ir valdininkai bei specialistai.
Judrus miestas
Draudimo bendrovė „If draudimas” vakar paskelbė visų Lietuvos apskričių rizikingumo tyrimą, kuris atskleidė, kad pirmąjį 2007-ųjų pusmetį pavojingiausia buvo gyventi Klaipėdos apskrityje.
Skelbiama, kad Panevėžio apskritis net 52 proc. saugesnė už tyrimo metu žemiausią įvertinimą gavusią Klaipėdos apskritį.
Joje per pirmąjį metų pusmetį neva užfiksuotas didžiausias gaisringumas šalyje, taip pat aukščiausias nelaimingų atsitikimų darbe rodiklis.
Tyrimas buvo atliktas išanalizavus 2007 metų sausio-birželio mėnesių oficialius tarnybų statistinius duomenis. Apskričių rizikingumas buvo vertinamas pagal santykinius avaringumo, avarijų, įvykusių dėl neblaivių vairuotojų kaltės, žuvusių ir sužeistų keliuose, nelaimingų atsitikimų darbe ir bankrotų, vagysčių iš būstų, plėšimų, gaisringumo, chuliganizmo ir nužudymų rodiklius.
Bendrovės verslo direktorius Saulius Peleckas teigė, kad Klaipėdos apskrities statistikos rodikliai yra dėsningi – praėjusiais metais buvusi antra pagal pavojingumą apskritimi, šiemet ji tapo rizikingiausia.
„Klaipėda judrus miestas, čia sukoncentruota nemažai pramonės įmonių. Per pusmetį Klaipėdos apskrityje užregistruota net 256 nelaimingi atsitikimai darbe, tik 18 nelaimių mažiau nei kur kas didesniame gyventojų skaičiumi Vilniaus regione”, – teigė jis.
Investicijos – geriausias rodiklis
Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius dienraščiui vakar sakė, kad draudėjų paskelbti tyrimo rezultatai jam atrodo perdėti ir pritempti.
„Tyrimui parinkti keisti kriterijai – atsižvelgiama ir į verslą, bankrutuojančias įmones, ir į nusikalstamumą, kitus dalykus, – stebėjosi jis. – Manau, kad tai nelygintini dalykai. Juk ir fizikoje kai kurie skysčiai tarpusavyje nemaišomi ir nesimaišo. Kaip gali verslininkų bankrotai kelti riziką apskrities gyventojams?” – ironizuodamas klausė V.Rinkevičius.
Viršininko nuomone, tyrimo užsakovai, matyt, turėjo savų interesų ir statistinius duomenis interpretavo norėdami paskatinti ir suaktyvinti draudimo rinką.
„Nemanau, kad gyvename užribyje ar socialiai nesaugioje erdvėje. Greičiau atvirkščiai, Klaipėdos regionas savo vystymosi dinamika yra antras po sostinės, o besiplečiantis verslas, ateinančios investicijos – geriausias rodiklis, kad apskritis yra perspektyvi, patraukli gyventi”, – tvirtino Klaipėdos apskrities viršininkas.
Tyrimą vadina paistalais
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Stanevičius, išgirdęs klausimą apie draudimo bendrovės pateiktus faktus, buvo kategoriškas.
„Faktai yra visiškai kitokie, nei skelbiama. O privačių bendrovių paistalai ar faktų interpretacijos – nevertos dėmesio. Žmonės turi savų interesų, daro verslą, o faktais manipuliuoja kaip nori, todėl nematau, ką čia komentuoti”, – pyktelėjo jis.
Oficialiame Priešgaisrinės tarnybos internetiniame tinklalapyje pateikti statistiniai duomenys iš tiesų paneigia draudimo bendrovės išsakytus teiginius, kad Klaipėdos apskritis – gaisringiausia.
Klaipėdos apskrityje 10 tūkstančių gyventojų per aštuonis šių metų mėnesius teko 35,073 gaisro. O per tą patį laikotarpį neva saugiausiame Panevėžyje – 35,668 gaisro.
Suskaičiuoja ir įpjautą pirštą
Klaipėdos apskrities valstybinės darbo inspekcijos vedėjo pavaduotoja Virginija Leškauskienė dienraščiui vakar teigė, kad apskritis iš kitų neišsiskiria nelaimingų atsitikimų darbe gausa. Pasak jos, panaši statistika yra visuose didmiesčiuose – Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.
Draudikų skelbiamas skaičius – per 6 mėnesius apskrityje įvykę 256 nelaimingi atsitikimai darbe, V.Leškauskienės nuomone, neatspindi tikrosios situacijos.
„Pavyzdžiui, jei žuvų perdirbimo įmonėje dirbantis žmogus įsipjauna į pirštą ir, turėdamas nedarbingumo lapelį, vieną dieną negali dirbti, įvykis įtraukiamas į bendrą statistiką. Arba jei važiuodamas į darbą ar iš darbo žmogus patenka į eismo įvykį, jis taip pat fiksuojamas ir traktuojamas, kaip nelaimingas atsitikimas darbe, – pasakojo specialistė. – Gali būti, kad žmogus mirė darbe, tačiau mirties priežastis buvo sveikatos sutrikimai. Mūsų darbuotojai įvykį užregistruoja, tiria, o statistikoje tai atsispindi”, – teigė V.Leškauskienė.
Pateikia iškreiptą vaizdą
Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Stanislovas Liutkevičius teigė, kad atlikdami tyrimą draudikai greičiausiai skaičiuoja tik tas veikas, už kurias tenka mokėti draudimo išmokas, – avarijas, gaisrus, vagystes iš būstų.
„Nereikėtų rašyti, neva Klaipėdoje rizikingiausia gyventi, bet paprasčiausiai pasakyti, kad Klaipėdos apskrityje žmonės dažniau draudžia turtą, todėl žalą tenka atlyginti dažniau nei kitur”, – svarstė sekretorius.
S.Liutkevičius taip pat neslėpė, kad panašius tyrimus vertina kaip galimą rinkodaros akciją, nes tyrimo metodika leidžia visuomenei pateikti iškreiptą situacijos vaizdą.
Tikimybė – 1 iš 25 tūkstančių
Paprašyti išsamiau paaiškinti kai kurias tyrimo metu naudotas metodikas, „If draudimo” atstovai atvirai vardijo faktus. Jie taip pat kelia nemažai abejonių dėl tyrime skelbiamos informacijos patikimumo.
„Tarkime, nužudymų santykinė vertė buvo apskaičiuojama taip: nužudymų skaičių 16 padalinus iš visų apskrityje gyvenančių žmonių skaičiaus 379472. Tokiu būdu apskaičiuojama nužudymo tikimybė lygi 1 iš 25 tūkstančių, – aiškino „If draudimo” komunikacijos vadovė Jurga Lapkaitė. – Apskritai draudimo indeksas apskaičiuojamas sumuojant įvairiose gyvenimo srityse kylančių nelaimių tikimybes. Atlikome matematinius skaičiavimus, remdamiesi oficialiais duomenimis, atsižvelgdami į apskrities gyventojų skaičių”.
Jos įsitikinimu, tyrimo patikimumą lemia patikima oficialių valstybės institucijų statistika, kuria iki šiol niekas nėra suabejojęs.
„Aišku, šis tyrimas, kaip ir joks kitas statistinis tyrimas, neapeliuoja į absoliučią tiesą, tačiau jis labai gerai atskleidžia saugumo tendencijas, kuriomis gali pasinaudoti tiek paprasti žmonės, tiek ir valdžios institucijos”, – tvirtino draudimo bendrovės atstovė.