NASA kosminis aparatas Marso paviršiuje aptiko, kaip manoma, septynis urvus. Šis atradimas paskatino ieškoti kitų ertmių, kuriose galėtų slėptis Raudonosios planetos gyvybė, penktadienį pranešė JAV kosmoso agentūra.
Rasti urvai yra per daug aukštose vietose, kad juose galėtų slėptis gyvybė, tačiau, anot mokslininkų, kitose Raudonosios planetos vietose rastuose urvuose galėtų būti kokių nors gyvybės formų arba ateityje jie galėtų tikti astronautams apsistoti.
Zondo „Mars Odyssey” padarytose nuotraukose matomos septynios 100-250 skersmens beveik apvalios dėmės yra ant Arsijos vulkano, esančio netoli aukščiausios planetos viršukalnės, šlaitų.
Zondo infraraudonųjų spindulių aparatu ištyrę dėmių nakties ir dienos temperatūras, mokslininkai padarė išvadą, jog septyni apskritimai gali būti urvų angos.
„Jie šaltesni nei aplinka dieną ir šiltesni – naktį”, – sakė JAV Geologinių tyrimų Astrogeologinės grupės vadovas ir Šiaurės Arizonos universiteto mokslininkas Glenas Cushingas (Glenas Kašingas).
„Jų šiluminė pusiausvyra nėra tokia pastovi kaip Žemės urvų, kurie išlaiko gana vienodą temperatūrą, tačiau vis dėlto rodo, kad tai yra gilūs urvai”, – NASA pranešime spaudai teigė G.Cushingas.
G.Cushingo vadovaujama mokslininkų grupė apie mokslinį atradimą paskelbė žurnalo „Geophysical Research Letters” interneto tinklalapyje.
Potencialūs urvai yra taip aukštai, kad „beveik neįmanoma, jog juose galėtų gyventi žmonės ar veistųsi bakterijos”, teigė G.Cushingas.
„Net jei kada nors Marse egzistavo gyvybė, ji negalėjo pakilti į tokį aukštį”, – pridūrė jis.
Tačiau „Septyniomis seserimis” pavadintų urvų atradimas paskatino naujų Marso urvų paieškas, pranešė NASA.
„Ar tai būtų tik gilios vertikalios šachtos, ar erdvių urvų angos – bet kuriuo atveju tai įėjimas į popaviršinius Marso sluoksnius”, – sakė tyrimo bendraautorius Timas Titusas (Timas Taitusas).
visai idomu