Šiandien 19 val. Klaipėdos koncertų salės festivalio „Permainų muzika” videoklube – vakaras, skirtas kompozitoriui, rašytojui ir filosofui Džonui Keidžui (John Cage).
Bus kalbama apie jo kūrybos ištakas ir įtakas, rodomi filmų fragmentai: „John Cage. Nuo nulio” (režisieriai Frank Scheffer ir Andrew Culver) ir „John Cage” (iš serijos „Keturi amerikiečių kompozitoriai”, režisierius Peter Greenaway). Renginį ves muzikologė Veronika Janatjeva.
Keidžas steigė pirmuosius mušamųjų ansamblius, kuriems instrumentus pirkdavo pats arba pritaikydavo metalinius daiktus iš automobilių sąvartyno. Dar jis pradėjo naudoti įvairius garsų šaltinius: ne tik muzikinius, bet ir kitus įmanomus garsus bei triukšmus. Jį ypač domino radijo studijų teikiamos galimybės.
Pritaikytasis (preparuotas, paruoštas) fortepijonas taip pat buvo vienas jo atradimų. Metalinių varžtų ir gumos gabalėlių įterpimas tarp fortepijono stygų pakeisdavo instrumento skambėjimą ir darė jį panašų į mušamųjų.
Kompozitoriui įtaką darė Rytų filosofija. Senovės kinų „Permainų knyga” bei jos heksagramos tapo neišsemiamu idėjų šaltiniu visam gyvenimui.
Keidžas parašė daugybę tekstų: įdomiausių istorijų, filosofinių apmąstymų; rašė apie įvairiausius muzikos bei meno reiškinius, taip pat ir apie grybus, nes buvo vienas geriausių Amerikoje grybų žinovų.
Keidžo požiūris į kūrybą ilgainiui keitėsi. „Tikslingumą be tikslo” pakeitė aktyvesnio kompozitoriaus vaidmens nuostata. Jis ėmėsi organizuoti didelius, spalvingus ir triukšmingus renginius, primenančius cirko vaidinimus.
Kompozitoriaus užmojams nebuvo ribų. Jis kūrė kone kiekvienam galinčiam skambėti objektui – nuo buities rakandų, baldų iki vėjo ir lietaus. Jam pavyko išjudinti ne tik tradicinės, bet ir šiuolaikinės muzikos pamatus. Originalus mąstymas, polinkis į paradoksus, humoras ir aiški anarchisto laikysena leido jam tapti kultine šiuolaikinės muzikos figūra, įtakojusia ne tik muzikos pasaulį.