Lietuvos rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius Ispanijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate buvo populiariausias ir labiausiai graibstomas Lietuvos rinktinės žaidėjas. Nors per pirmenybes patyrė kelias traumas, jis iki pabaigos išliko komandos lyderis.
Per devynerias rungtynes Š.Jasikevičius pelnė 94 taškus (vid. 10,4). Tai yra trečias rezultatas rinktinėje. Tačiau labiausiai Šaras žavėjo įspūdingais kamuolio perdavimais. Pagal šį rodiklį įžaidėjas buvo geriausias Ispanijoje – vid. 5,6. Jei 50 jo rezultatyvių perdavimų paverstume taškais – jų būtų mažiausiai šimtas.
Su rinktine grįžęs į Lietuvą per naktines sutiktuves prie sostinės Baltojo tilto Š.Jasikevičius ir toliau nerimo: nuolat skatino saviškius, atsiskleidė kaip puikus dainininkas, o kalbėdamas tautai ir bendraudamas su žurnalistais nevengė savikritikos ir nesigėdijo būti jautrus.
– 2003-aisiais Europos čempionate Švedijoje laimėjote auksą. Dabar Ispanijoje – bronzą. Bet jus sutiko kaip nugalėtojus.
– Kai eidamas per tiltą pamatai tiek daug žmonių, įspūdis nerealus. Ačiū žmonėms, kurie sirgo, kurie čia atėjo. Mes visąlaik žaidžiame tik dėl jų.
Esu labai laimingas, kad galiu pasidžiaugti tokiomis minutėmis. Mes nesame iš tų tautų, kurios yra labai religingos. Mus visus sieja krepšinis. Esu laimingas, kad mano karta gali visa tai tęsti.
– Kai baigsite krepšininko karjerą, turbūt dirbsite treneriu, nes jau dabar aikštelėje ir už jos ribų tarsi bandote atlikti šį darbą.
– O kam man tokio nervų gadinimo? (juokiasi). Ne-e-e-e. Važiuosiu ramus į visus čempionatus, atsipalaidavęs sirgsiu už Lietuvą, vilkėsiu trispalvius marškinėlius, vaikščiosiu po restoranus, valgysiu gerą maistą.
– Lyg dabar nevaikštote į restoranus ir nevalgote gero maisto…
– Dabar nevaikštau, nes reikia būti viešbutyje.
– Pasodintas ant suoliuko galėtumėte ilsėtis, bet vis nerimstate, šokinėjate, šaukiate, patariate. Iš kur ta energija?
– Kartais visa tai išeina į bloga, kartais – į gera, bet toks jau mano charakteris.
– Su savo draugu Žydrūnu Ilgausku jau susiskambinote ir pasidžiaugėte tokiais rinktinės rezultatais?
– Aš Žydrūnui telefonu parašiau žinutę, kad jau rengtųsi Pekino olimpinėms žaidynėms.
– Šarūnai, jūs garsiai dainavote „Trijų milijonų” žodžius, jog „tik per klaidą netapome čempionais”. Ta klaida – varžybų sistema?
– Pirmiausia, toji klaida yra daina (šypsosi). Aišku, ji mums yra svarbiausia po himno. Apie varžybų sistemą pasakiau iškart po mūsų paskutinių rungtynių su graikais. Ji absurdiška. Nenoriu daug visko prikalbėti. Svarbiausia dabar – su tauta pasidžiaugti medaliais.
– Baigiantis rungtynėms dėl trečiosios vietos jūsų akyse matėme ašaras. Dažnai taip būna?
– Niekad neslėpiau, kad esu truputį mižnius. Nepamenu, ar buvo ašaros, ar buvau netoli tos ribos. Tai nesvarbu. Svarbiausia, kad kai ką parvežėme į Lietuvą – kad kitą vasarą lietuviai
žais krepšinį Pekine. Tai mūsų šaliai labai daug reiškia.
– Per rungtynes su graikais televizijos žiūrovai matė, kaip kažką aiškinote Theodorui Papaloukui ir po to jį pabučiavote.
– Vienu metu jis norėjo imti kamuolį. Maniau, jog mus provokuos, nes tuo metu graikai gerokai atsiliko nuo mūsų. Aš, „įkalęs” jam iš alkūnės, atsiprašiau. Tai didis žaidėjas.
– Teisėjai buvo geri, jums baudos už tai nešvilpė.
– Teisėjai dirbo normaliai. Bet turbūt nesu tas žaidėjas, kuris gali daug apie teisėjus kalbėti, ar ne? (juokiasi).
– Prieš prisidėdamas prie rinktinės sakėte, jog trenerio Ramūno Butauto sistemos nepažįstate. Kokie dabar įspūdžiai apie trenerių štabą?
– Mums, žaidėjams, niekada nebūna idealių trenerių. Ramūnas – nuostabus žmogus. Ir tai aukščiau visko. Su Ramūnu labai malonu dirbti. Jis gerbia žaidėjus.
– Tad ir toliau su R.Butautu bendradarbiausite?
– Taip. Duok Dieve, kad tik kojos ir keliai laikytų!