Seimo narius suglumino, kad Lygių galimybių įstatymo naujoje versijoje vietoje žodžio „lytis” vartojama sąvoka „lytinė orientacija”, ir naujos įstatymo redakcijos projektas daugumos valia grąžintas tobulinti.
„Skaitant projekto tekstą man iškilo, nežinau , politinis ar lingvistinis klausimas, kodėl nebeliko žmogaus lyties visai? (…) Yra kažkokia lytinė orientacija. Ką tai reiškia? Ar mes jau dabar nebeturime nei vyrų, nei moterų, yra tik kažkas tai, taip rusiškai sakoma „ono” (niekatrosios giminės įvardis rusų kalboje-BNS)?”, – stebėjosi konservatorius Egidijus Vareikis.
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė bandė parlamentarams paaiškinti, kad realybėje egzistuoja tiek vyrai, tiek moterys, tačiau Lygių galimybių įstatymas yra labiau skirtas kovai su diskriminacija dėl visų įmanomų pagrindų, nebūtinai dėl lyties.
„Lygių galimybių įstatyme mes kalbame ne vien tik apie lytinę orientaciją. Man labai gaila, kad jūs taip siaurai viską matote”, – stebėjosi ministrė.
Tačiau parlamentarų V.Blinkevičiūtės argumentacija neįtikino ir jie nepritarė įstatymo projektui po pateikimo, kurį Vyriausybė siūlė svarstyti skubos tvarka. Nauja Lygių galimybių įstatymo redakcija teikiama siekiant Lietuvos įstatymuose įtvirtinti Europos Komisijos (EK) direktyvas lygių galimybių srityje.
Konservatoriaus Ryto Kupčinsko nuomone, Lietuva yra katalikiškas kraštas, todėl ir įstatymai turi atspindėti tautos vertybes.
„Yra kaip yra. Manau, kad bus blogai, atitinkamai būsime įvertinti. Galbūt Seimo nariai nesusipažinę su direktyvom, nežino ES aktų. Labai keistas toks jų požiūris, pakankamai nerimtai vertina, kad Lietuva yra ES narė ir kad mes turim priimti tam tikrus sprendimus, kad nebūtų diskriminuojami žmonės”, – nusivylimo po parlamentarų verdikto neslėpė ministrė