Per artimiausius 20 metų Šakius su gretimais miestais – Jurbarku ir Pilviškiais – turėtų sujungti ne tik automobilių kelias, bet ir geležinkelis. Tokie kol kas utopiniai užmojai numatyti Šakių rajono ir Marijampolės apskrities bendrųjų planų koncepcijose.
Nutiesti geležinkelį į Šakius buvo planuota dar prieškariu. 1939 metų pabaigoje tuometinės Lietuvos Vyriausybės nutarimu net pradėta tiesti trasa. Į Šakius ji turėjo ateiti iš Kazlų Rūdos. Imtis tokių statybų tuometinę valdžią vertė itin padidėję transporto srautai.
Tačiau spėta nutiesti tik nedidelį geležinkelio ruožą – 1940 metų vasarą darbai buvo sustabdyti. Daugiau kaip pusę amžiaus dūlėjusi idėja prisiminta prieš keletą metų, rengiant Lietuvos bendrąjį planą ir Marijampolės apskrities bendrojo plano koncepciją.
Prijungtų šalia Pilviškių
Pasak bendruosius planus rengiančios individualios įmonės „Atkulos projektai” vadovės Laimos Janulienės, dabar geležinkelį norima tiesti ne tomis vietovėmis, kurios buvo numatytos prieškariu. Naują liniją prie esamo geležinkelio siūloma prijungti Vilkaviškio rajone, netoli Pilviškių esančiame Stirnėnų kaime. Iš ten trasa driektųsi per Šakių rajono teritoriją pro Janukiškių, Žvirgždaičių, Veršių, Išdagų, Gulbinų, Ritinių, Valenčiūnų kaimus. Ties Papiškiais kirstų Nemuną ir nuo Antakalniškių kaimo Jurbarko rajone nusitęstų iki pat Bernotiškės geležinkelio stoties Tauragės rajone.
„Geležinkelio trasa parinkta greta jau įrengto dujotiekio, nes tiesti jį visai šalia krašto kelio būtų sudėtinga – labai daug gyvenviečių, kurias geležinkelis turėtų aplenkti. Be to, tiesiant palei dujotiekį būtų šiek tiek lengviau išspręsti žemės problemas”, – pasakojo L.Janulienė.
Projektuotojų teigimu, jei į Šakius ir Jurbarką driektųsi geležinkelio linija, kuri būtų sujungta su jau esančiomis linijomis, pagerėtų Zanavykų krašto gyventojų susisiekimo galimybės, krovinių gabenimas į kitas šalies teritorijas, taip pat lengviau būtų pasiekti pajūrio poilsio zoną. Atsiradusi nauja geležinkelio trasa sudarytų sąlygas dekoncentruoti bendrą regiono plėtrą ir pramonės potencialą, sustiprinti pramonės ir verslo plėtros pozicijas rajono savivaldybės teritorijoje greta pagrindinės žemės ūkio veiklos. Tikimasi, kad aplink ją būtų kuriamos pramonės įmonės, įvairūs sandėliavimo ir komerciniai objektai. O tai lemtų tiek naujų darbo vietų steigimą, tiek rajono socialinės aplinkos gerėjimą.
„Svajonės”
Šakių rajono meras Juozas Bertašius LŽ paneigė kalbas, jog tokio utopinio sumanymo autoriai yra patys šakiškiai. „Tam tikra nostalgija prieškariu nebaigtam įgyvendinti projektui gal ir yra, bet ne mes sumanėme nutiesti į Šakius geležinkelį. Tai numatyta šalies bendrajame plane. Mes nieko prieš, nes nutiesus geležinkelį gal šiek tiek atkustų ir mūsų rajonas – ateitų daugiau investicijų, atsirastų pramonės įmonių. Dabar viskas merdi, kai tuo metu Vilkaviškyje ir Pilviškiuose, kuriuos siekia geležinkelis, kuriami ir nauji elevatoriai, ir įvairios firmos. O pas mus – tyla”, – dėstė J.Bertašius.
Meras prisipažino, kad kol kas ir pats mažai tiki, jog tokie sumanymai gali būti kada nors įgyvendinti. Mat paties geležinkelio, daugiau kaip kilometro ilgio tilto per Nemuną ties Jurbarku statyba kainuotų ne vieną dešimtį, o gal ir šimtus milijonų litų. Kiek iš tikrųjų – dar niekas nėra skaičiavęs. „Tai prilygtų stebuklui”, – sakė Šakių rajono vadovas.
Merui pritarė ir kai kurie Suvalkijos verslininkai. Jie teigė, jog yra prisitaikę prie tokių sąlygų, kokias turi, todėl geležinkelio labai nepasigendantys. Tačiau kai bus – netrukdys.