Rugsėjo 16 d. „BBC ONE” ėmė transliuoti dokumentinį serialą „Naujoji Europa Michaelio Palino akimis”, kuriame garsus Didžiosios Britanijos aktorius, rašytojas ir keliautojas pasakoja apie naujas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares bei šalis kandidates.
„Vakariečiai Rytų Europą sieja su sovietų tankais ir suvaržyta praeitimi, o aš noriu, kad Naujoji Europa taptų šviesios ateities simboliu,” – rašo septynių serijų ir knygos apie Naująją Europą autorius M.Palinas.
„Karas ir taika”
Pirmoje serijoje M.Palinas pasakoja apie Kroatiją, Bosniją, Serbiją ir Albaniją.
Svetingą Kroatiją užplūsta minios poilsiautojų. Serbija ir Bosnija bando neatsilikti. Keliautojas sako: „Sarajevo ir Belgrado gyventojų akyse pastebėjau viltį ir norą pamiršti praėjusio dešimtmečio karus.”
Albanija, Tiranos mero Edi Ramos žodžiais, „dabar bando atsikratyti komunistinio paveldo”. Ne veltui sostinės pastatai dažomi ryškiomis spalvomis.
„Rytietiškas žavesys”
Lankydamasis Bulgarijoje ir Turkijoje rašytojas negali atsigrožėti gamta, tačiau jam atrodo, kad šios valstybės nesupranta viena kitos. Turkai nesupranta, kodėl ES palaiko Bulgariją, o į Turkijos prašymus žiūri įtariai. Keliautojui įstrigo vieno turko žodžiai: „Aš už tai, kad klubas (ES) turėtų savo taisykles, bet jeigu klubas nuolatos jas keičia, jis rizikuoja prarasti autoritetą.”
„Laukiniai Rytai”
Būtent taip M.Palinas įvardija padėtį Moldovoje. Rašytojas pažymi: „Smulkūs ūkininkai vis sunkiau užsidirba pragyvenimui. Žmonės priversti ieškotis darbo užsienyje.”
Anot M.Palino, „turtingi dar labiau praturtėja, o vargšai gyvena dar skurdžiau”. Tokią socialinę bei ekonominę „neteisybę” autorius pastebi ir Rumunijoje.
„Nuo Dunojaus iki Dnepro”
Kitos keliautojo stotelės – Vengrija ir Ukraina. Vengrija džiaugiasi, kad į ją pagaliau žiūrima kaip į rimtą ES valstybę narę, o ne kaip į 1956 metų revoliucijos auką.
O štai Ukraina, regis, nenori pamiršti praeities. M.Paliną kiek nustebino 21 metų Ania Mamenko, pasakiusi, jog „būtų neteisinga išmontuoti didelį paminklą Leninui, nes iš istorijos puslapio neišplėši”.
„Baltijos vasara”
Autoriaus dėmesį traukia viduramžių dvasia dvelkiančios Talino pilys, tautiniai Latvijos drabužiai, vingiuotos Vilniaus senamiesčio gatvės. Rašytoją taip pat žavi Baltijos valstybių ryžtas siekiant nepriklausomybės, o vėliau – narystės ES. Keliautojo nuomone, įstojusios į ES šios šalys ėmė labiau pasitikėti savimi.
„Pokalbiai su lenkais”
Gurkšnodamas vyną jaukiose Krokuvos bei Varšuvos kavinėse ir kalbėdamasis su linksmais studentais M.Palinas negali patikėti, kad gražiausi Lenkijos miestai kadaise buvo nuniokoti, o turistų lankomoje Aušvico mirties stovykloje buvo žudomi ir kankinami žmonės.
„Kelionės pabaiga”
Peržengęs Slovakijos Tatrų kalnus M.Palinas atvyksta į Čekiją, o vėliau – į rytinę Vokietijos dalį.
Čekijoje jis sutinka 86 metų žydų kilmės Lisą Mikovą, kuri jam atvirai pasakoja apie skaudžius išgyvenimus.
Rytinėje Vokietijos dalyje M.Palinas turėjo galimybę pasimokyti vairuoti T-55 tanką. Rašytojas šypteli: „Dar prieš dvidešimt metų manęs kaip „priešo” niekas nebūtų mokęs vairuoti. O dabar kartu juokėmės su šauniu mokytoju Axelu Heyse.”
„Ir aš ten buvau…”
Apibendrindamas kelionę į Naująją Europą M.Palinas rašo: „Kadaise šios šalys nepasitikėjo turistais, o dabar jos draugiškos ir atviros. Rytų Europos kraštovaizdžio jau nebetapatinu su betoniniais sovietmečio pastatais.
Naujoji Europa – tai „senosios” Europos istorijos tęsinys. „Senoji” Europa išgyveno du pasaulinius karus, o Rytų Europa kentėjo daug ilgiau. Rytų ir Vakarų Europą sieja glaudūs kultūriniai ir istoriniai ryšiai. Atradęs Naująją Europą jaučiuosi taip, lyg būčiau atradęs dingusį didelės šeimos narį.”