Estija turi tik penkis galimus juridinius motyvus neleisti bendrovei „Nord Stream” atlikti Baltijos jūros dugno tyrimų.
Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas).
Rusijos ir Vokietijos dujotiekio tiesimo bendrovė „Nord Stream” kreipėsi į Estijos valstybę, įprašydama leisti atlikti Estijos ekonominiuose vandenyse tyrimus, būtinus dujotiekiui tiesti.
Pasak U.Paeto, Estijos ekonominės zonos įstatymas, kuris grindžiamas Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės konvencija, numato penkias galimybes, kuriomis remiantis galima duoti neigiamą atsakymą bendrovei „Nord Stream”.
Valstybė gali atsisakyti leisti atlikti tyrimus, jeigu darbų metu gali būti gauta duomenų apie Estijos gamtinių išteklių apimtis ir galimybes juos naudoti.
Estija taip pat gali atsakyti „Nord Stream”, jeigu tyrimų planas numato gręžti šelfe gręžinius, naudoti sprogiąsias medžiagas, išmesti į jūrą kenksmingų medžiagų arba gali sukelti grėsmę gamtiniams ištekliams.
Pasak U.Paeto, atisakyti leisti atlikti tyrimus galima ir tada, jeigu numatoma įrengti jūroje įrenginius ar kokius nors statinius.
Estija taip pat gali atsisakydama remtis informacijos apie projektą ir jo tikslus stoka.
Ministras sakė, kad valstybė gali duoti neigiamą atsakymą prašančiai leisti atlikti tyrimus bendrovei ir tuo atveju, jeigu ji neįvykdė įsipareigojimų valstybei, išplaukiančių iš jos ankstesnės veiklos.
Ketvirtadienį Estijos ministrų kabinetas apsvarstė „Nord Stream” prašymą leisti atlikti šalies ekonominiuose vandenyse tyrimus. Kitas svarstymas numatytas ateinantį ketvirtadienį.
Vyriausybė ketina duoti atsakymą bendrovei „Nord Stream” rugsėjo pabaigoje.