Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus vis dar tikisi, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uosto naudotojai susitars dėl naujų žemės nuomos mokesčių greičiau, nei tai padaryti įpareigoja Vyriausybės programa.
Praeitą savaitę Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaiktus dalyvavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos posėdyje. Jame pagaliau svarstytas alternatyvus siūlymas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčių skaičiavimo tvarkos.
Priminsime, jog pernai Valstybės kontrolė, atlikusi Klaipėdos uosto finansinės veiklos patikrinimą, rekomendavo peržiūrėti uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir pakoreguoti mokesčių dydį. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengė siūlymus dėl naujos minėtų mokesčių apskaičiavimo tvarkos. Ne visoms uosto kompanijoms jie patiko, kilo diskusijos, kurios tęsiasi iki dabar.
Alternatyvų uosto žemės mokesčių apskaičiavimo tvarkos variantą Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija parengė tik dabar. Pasak A. Vaitkaus, skirtumų, kurie iš esmės prieštarautų Uosto direkcijos siūlymams, tame variante jis nematąs, tačiau diskutuotinų dalykų yra.
Paklaustas, ar asociacijos pasiūlymai nėra susiję su žemės nuomos mokesčių mažėjimu, palyginti su tuo, ką siūlė Uosto direkcija, A. Vaitkus atsakė: „Apie mažėjimą kalbos negalėtų būti, bet drastiškų pakeitimų nebus. Galima kalbėti tik apie 10 proc. turint omenyje, bendrąją nuomos mokesčių sumą. Atskiroms kompanijoms vienodinant situaciją tie procentai gali būti kitokie. Dėl to šiandien labiausiai ir diskutuojama. Kyla klausimų, kaip reikėtų įvertinti kompanijų investicijas, krantinių nuomos klausimą ir kt. Vis dar renkami pasiūlymai, o paskui iš jų bus galima daryti kokį nors junginį.”
V. Vaitkaus teigimu, pagal Vyriausybės programą naujoji mokesčių tvarka turėtų būti patvirtinta iki šių metų pabaigos. Tačiau jis tikisi, kad šis klausimas bus išspręstas anksčiau. Pasak ministerijos sekretoriaus, šiandien jau matyti tiek direkcijos, tiek alternatyvaus pasiūlymo kontūrai. „Niekas neatmeta ir senojo varianto: nei Uosto direkcija, nei Susisiekimo ministerija, nei uosto naudotojai. Jį būtų galima tobulinti. Sakyčiau, kad tokiu atveju būtų trys variantai”, – „Vakarų ekspresui” teigė A. Vaitkus.
Beje, ministerijos sekretoriaus viltys, kad dar liepą bus išspręstas šis klausimas, nepasitvirtino.
Vokiečiai pristatė ataskaitą
Minėtame posėdyje buvo pristatyta ir tarpinė Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros studijos, kurią rengia Vokietijos kompanija, ataskaita.
Kadangi yra patvirtinta geležinkelio mazgo plėtros programa iki 2015 metų, pernai AB „Lietuvos geležinkeliai” užsakė atlikti tokią studiją. Pasak A. Vaitkaus, pristatytame variante aptartos šiandienės geležinkelio mazgo tiek uosto šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje problemos, diskutuota apie tai, kaip būtų galima mažinti miesto centre esančios Klaipėdos stoties apkrovą. Be to, studijos rengėjai išgirdo uosto naudotojų keliamus klausimus, kas, A. Vaitkaus manymu, yra labai svarbu.
„Analizuodami šią studiją ir teikiamas krovos augimo prognozes, pasigedome glaudesnio mokslininkų ir uoste dirbančių krovos kompanijų bendradarbiavimo, – pasakė ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, – tad rengėjams rekomendavome išsamiau susipažinti su esamais Klaipėdos uosto krovos srautais ir verslininkų prognozėmis”.