Šiemet per 8 mėnesius jau sirgo 220 AB „Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) žmonių, t. y. beveik 45 proc. visų darbuotojų. Jie nėjo į darbą 4030 dienų. Daugelis sirgusiųjų – jūrininkai. Suprantama, bendrovės vadovybei tai kelia didžiulį rūpestį ir netgi įtarimų dėl piktnaudžiavimo nedarbingumo lapeliais.
Šiemet vien tik per rugpjūtį LJL sirgo 37 žmonės, iš kurių 34 – jūrininkai. Daugiausia jų pagyvenę žmonės. Pernai tą patį mėnesį sirgo tik 19. 2006-aisiais per 8 mėnesius sirgo 179 žmonės. Jie nedirbo 2918 dienų. Taigi žmonės sensta, susirgimų skaičius didėja. Esant tokiai situacijai bendrovė priversta samdyti darbuotojus iš šalies, o sirgimo laikotarpiu tenka mokėti atlyginimą ir saviems darbuotojams.
Padažnėjus susirgimų skaičiui laivuose, bendrovės patiria nemažų finansinių nuostolių, nes jūrininkus tenka gydyti ir užsienyje, kur gydymas labai brangus, kartais net specialiais lėktuvų reisais grąžinti į Lietuvą, į susirgusiųjų vietą skraidinti kitus jūrininkus. Tiesa, jūrininkai būna apdrausti, tad už jų gydymą užsienyje moka draudimo kompanijos, tačiau dalis išlaidų tenka ir laivybos kompanijai, kuri tam tikram laikotarpiui praranda darbuotoją.
Jūrininkai mano, kad kai nebeliks senųjų kadrų, kurie kartais net iš patriotizmo sutinka dirbti už mažesnius lietuviškus atlyginimus, tada esą Lietuvos laivybos kompanijoms bus dar blogiau, nes jaunimas jose dirba neretai norėdamas tik susirinkti būtiną plaukiojimo cenzą.
Lemia gydytojų išvados
Esant tokiai situacijai labai svarbu, kad jūrininkams užsienyje būtų teikiama kvalifikuota medicinos pagalba, kad į gydytojus būtų kreipiamasi laiku, nes pavėlavus kyla įvairių problemų ir situacija dar labiau pablogėja. Beje, patys jūrininkai turėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir netampyti liūto už ūsų. Serga visi žmonės, tačiau jūrininkai yra specifinė kategorija, nes jie būdami laive ir pasijutę blogai neturi galimybės bent jau užsiregistruoti pas savo gydytoją.
AB „Limarko” laivininkystės kompanijos (LLK), turinčios 16 laivų ir 450 darbuotojų, l. e. p. personalo direktorius Saulius Nicys teigia, kad įgulos narys, blogai pasijutęs laive, turi kreiptis pirmiausia į kapitoną. Pastarasis praneša kompanijos vadovybei ir sprendžiama, ką daryti toliau. S. Nicys akcentavo, kad bet kuriuo atveju yra klausoma gydytojų rekomendacijų ir būtent medikų nuomonė yra lemiama administracijai priimant sprendimus, kokia medicininė pagalba turi būti suteikta jūrininkui konkrečiu atveju. LJL atstovai tikina primygtinai reikalaujantys kreiptis į gydytojus krante užsienio uostuose.
Laivui užsukus į užsienio uostą sunegalavusiam jūrininkui suteikiama gydytojo konsultacija krante. Kartais išrašomi vaistai ir žmogus grįžta į laivą. Jeigu rekomenduojama gydytis krante, LLK vadovybė jį pakeičia kitu ir parskraidina į tėvynę. Jeigu gydytojai nerekomenduoja ligonio transportuoti, jis gydomas užsienio uosto ligoninėje. Kartais prieš priimant sprendimą LLK iš užsienio gydytojų gautos rekomendacijos aptariamos su Klaipėdos gydytojais. Pačiam jūrininkui niekuo rūpintis nereikia. Visus reikalus, įskaitant ir piniginius, per agentą ir laivo kapitoną sutvarko LLK.
Gydymo kokybė užsienyje
Reikalingas gydymas užsienyje gana brangus. Kitas klausimas jo kokybė. Netgi tokioje šalyje kaip Kanada vienas LJL jūrininkas, kurio būklė buvo labai sunki, buvo priverstas sukelti triukšmą, kad gydytojas jį apžiūrėtų. Paklaustas, ar tenkina jūrininkus užsienyje teikiama medicinos pagalba, LJL generalinis direktorius Vytautas Vismantas atsakė diplomatiškai – esą vienas dalykas, kai žmogus priklauso tos šalies socialinei sistemai, o kitas – jai nepriklausantis jūrininkas. Jo atžvilgiu viskas gali būti daroma ir atmestinai. O apie tokias šalis, kuriose viską lemia pinigas, t. y. viešpatauja doleris, sakė nenorįs nė nekalbėti.
Nereikia nė užsienio. Vienas LJL jūrininkas Klaipėdoje taisėsi dantį. Išvykus į reisą jam dėl to supūliavo žandikaulis, žmogus turėjo didelių bėdų, vos nemirė.
Kartais kyla ir didesnių problemų. Pavyzdžiui, Amerikoje neišsiųsi į krantą žmogaus, neturinčio vizos, kad jį konsultuotų gydytojas, nebent gali iškviesti mediką į laivą. Pasak V. Vismanto, kai pradėjo galioti apsaugos nuo terorizmo reikalavimai, vadinamasis ISPS kodeksas, nustojo veikti tarptautinė ILO konvencija, ginanti jūrininkų teises.
AB DFDS LISCO komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio teigimu, medicinos paslaugos užsieniečiams visur brangios. Dėl blogo gydymo DFDS LISCO jūrininkai nesiskundė. Paklaustas, ar Lietuvos jūrininkai nepriekaištauja, kad užsienyje gydytojai jiems skiria per mažai dėmesio, S. Nicys atsakė, jog kompanijoje dirbantiems jūrininkams yra suteikiama geriausia galima medicininė pagalba.
Kita vertus, pasak S. Nicio, medicinos paslaugų kokybė priklauso ir nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Be abejo, Afrikos šalyse ji vienokia, Europos – kitokia, suprantama, skiriasi ir kaina. S. Nicio manymu, nerimauti, kad Lietuvos jūrininkams užsienyje suteikiama nekvalifikuota medicinos pagalba, lyg ir nėra pagrindo. „Dėl kiekvieno jūrininko ligos sprendžiama individuliai, tačiau lemia gydytojų rekomendacijos, nes žmogus – pirmoje vietoje. Yra tam tikra tarptautinė teikimo pagalbos jūrininkams schema, kuria remiantis sprendžiamas kiekvienas konkretus atvejis ir teikiama visa reikalinga pagalba jūrininkams”, – sakė „Limarko” atstovas. Jis mano, kad jūrininkams užsienyje suteikiama lygiai tokia pati pagalba, kaip ir bet kuriam į užsienį komandiruotam Lietuvos piliečiui.
O medicinos komisija?..
Kyla klausimas, ką tada veikia medicinos komisija, kuri teikia mokamas paslaugas ir kurios tikslas turėtų būti užbėgti įvykiams už akių, kad sergantys jūrininkai neišplauktų į jūrą. Pasak V. Vismanto, pasiekti, kad tokių atvejų iš viso nebūtų, gal ir neįmanoma, tačiau jų neturėtų būti tiek daug.
Kitose šalyse jūrininkai turi tikrintis sveikatą kas dvejus metus, Lietuvoje – kas metus, tačiau jų jūroje, pasak V. Vismanto, serga ypač daug. Jo manymu, medicinos komisijos medikai turėtų analizuoti susirgimų atvejus, rinkti statistinius duomenis, atkreipti dėmesį į amžių ir nuodugniau tirti jūrininkų sveikatą. Pavyzdžiui, sulaukusiam 40 metų žmogui jau galėtų būti daroma širdies kardiograma, 55 metų jūrininką tikrinant reikėtų atsižvelgti į statistinius susirgimus tokiame amžiuje ir t. t.
L. e. p. personalo direktorius S. Nicys nemano, kad Lietuvoje blogai dirba medicinos komisijos gydytojai. Pasak jo, jūrininkai privaloma tvarka tikrinami kasmet, ir tik sėkmingai perėję medicinos komisiją ir turintys tai patvirtinančias gydytojų išvadas gali išplaukti į reisą. Savo ruožtu kompanija žiūri, kad prieš reisą komisijos išvados galiotų bent pusę metų, t. y. kad iki pat reiso pabaigos jūroje dirbtų būtiną sveikatos patikrinimą perėjęs žmogus. „Manau, kad mūsų medicinos komisija pakankamai objektyvi. Atvejai, kai į DFDS LISCO laivus patenka sergantys jūrininkai, mums nežinomi”, – sakė DFDS LISCO atstovas V. Klumbys.
Na, o ką apie šią problemą mano patys gydytojai, skaitykite kituose „Vakarų ekspreso” numeriuose.