Kovoti su Latvijos rinkoje įsigalinčiais konkurentais iš Lietuvos kaimynų pieno perdirbėjams padeda ir patriotiškai nusiteikę vietos ūkininkai.
Daugkartiniais nedraugiškai pareiškimais Lietuvos pienininkų atžvilgiu pagarsėjęs Latvijos žemės ūkio ministras Martinas Ruozė tikina, kad padėtis jo šalies pieno perdirbimo rinkoje ir toliau nedžiugina, tačiau problemas bus bandoma spręsti per Briuselį.
Pradžiai norima, kad Europos Sąjunga padidintų pieno kvotas, o paskui iš viso jų atsisakytų. Šią iniciatyvą ketina palaikyti ir Lietuvos valdžia.
„Situacija tebėra įtempta”
Pernai vasarą Latvijos žemės ūkio ministras M. Ruozė buvo pareiškęs, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonės gudriai naudojasi trintimi tarp latvių ūkininkų ir perdirbėjų, brangiau mokėdamos už žaliavą ir taip siekdamos užvaldyti Latvijos pieno žaliavos išteklius.
Praėjusią savaitę Latvijos sostinėje vykusios tarptautinės parodos „Riga food 2007” metu M. Ruozė „Vakarų ekspresui” teigė, kad situacija dėl Lietuvos pieno perdirbėjų veiksmų išlieka įtempta ir visi judesiai yra atidžiai sekami. Jo nedžiugino ir kolegės iš Lietuvos Kazimiros Danutės Prunskienės teiginiai, kad per pastaruosius metus smarkiai išaugo latviškų pieno produktų importas į mūsų šalį.
„Deja, bet išaugo neperdirbto pieno eksportas. Aišku, tai gerina šalies eksporto ir importo balansą ir džiugina mane kaip žemės ūkio ministrą. Tačiau kaip Vyriausybės nariui man neramu, kodėl neauga pieno produkcijos eksportas”, – sakė M. Ruozė.
Jis tvirtino tebesąs įsitikinęs, kad Lietuvos perdirbėjai pieną iš latvių ūkininkų superka neadekvačiomis kainomis. Tai esą labai aštrina konkurenciją ir sudaro sudėtingas sąlygas vietos perdirbėjams, nors ši situacija ir yra naudinga Latvijos žemdirbiams.
„Matau tik vieną išeitį – visų pirma reikia pasiekti, kad Europos Sąjunga padidintų pieno kvotų skaičių, o kiek vėliau iš viso jų atsisakytų. Džiaugiuosi, kad šią idėją palaiko ir mano kolegos ir kitų Baltijos šalių bei Lenkijos”, – sakė Latvijos žemės ūkio ministras.
Ekonominis patriotizmas
Vienos didžiausių Latvijos žemės ūkio bendrovių „Agrofirma Tervete” valdybos pirmininkas Modris Goba sako puikiai suvokiantis nelengvą Latvijos pieno perdirbėjų padėtį konkurencinėje kovoje su lietuvių pienininkais.
„Galbūt atrodome ir senamadiškai, tačiau vadovaujamės ekonominio patriotizmo principu savo produkciją parduoti visų pirma Latvijos gamintojams. Esame gavę nemažai patrauklių pasiūlymų iš Lietuvos kompanijų, tačiau ir mūsų gamintojai pasiūlo neblogą kainą, nes esame vieni didžiausių tiekėjų”, – „Vakarų ekspresui” sakė M. Goba.
Anot jo, jei visi latvių ūkininkai pradėtų teikti prioritetus pieno eksportui, gali blogai baigtis, nes „lietuviai juk nori nukonkuruoti latvius.”
Daugiau kaip 700 karvių, per metus duodančių apie 5 500 tonų pieno, auginančios bendrovės vadovas mano, kad jų demonstruojamos ekonominio patriotizmo Lietuvoje yra kur kas daugiau nei Latvijoje.
„Normali konkurencija”
Bendrovės „Rigas Piensaimnieks” valdybos pirmininkas Edgaras ŠTELMAHERIS
„Mūsų bendrovė gamyboje naudoja tik latvišką pieną. Konkuruoti su lietuviais tikrai nelengva, tačiau jau žinau nemažai pavyzdžių, kai kiti Latvijos pieno perdirbėjai nuolat perka pieną Lietuvoje. Esame atviroje Europos Sąjungoje rinkoje, tad tokia konkurencija yra visiškai suprantama ir normali.”
„Atsisakyti kvotų – logiška”
Lietuvos žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė PRUNSKIENĖ
„Pieno nebeužtenka ne tik Latvijos perdirbėjams. Idėją iš pradžių didinti, o paskui iš viso panaikinti pieno kvotas kelia ir Lenkija. Jei jau Europos Sąjunga atsisako pieno produkcijos eksporto subsidijų, tai visiškai logiška yra atsisakyti ir kvotų. Ir ne nuo kokių 2015 metų, o kur kas greičiau. Paskutiniais duomenimis, Lietuvos perdirbėjai nepanaudojo tik 8 procentų turimų pieno kvotų. Tad jau dabar būtų galima pagaminti kur kas daugiau produkcijos, jei perdirbėjai žinotų apie būsimus sprendimus jas didinti arba naikinti.”
„Laimėtų visi”
AB „Pieno žvaigždės” valdybos pirmininkas Julius KVARACIEJUS
„Jau dvejus metus perkame pieną Latvijoje – iki dešimties procentų žaliavos yra latviškos kilmės. Visiškai netiesa, kad siūlome neadekvačias kainas. Kiek mokame lietuviams, tiek mokame ir latviams. Ar šios kainos yra didesnės nei gali pasiūlyti mūsų konkurentai Latvijoje, nesidomėjau, tačiau viskas apsprendžia pramonės išsivystymo lygis, pajėgumai.
Jei Baltijos šalių valdžia pasieks, kad būtų padidintos arba panaikintos kvotos pienui, laimėtų visi. Tarybiniais metais Lietuvoje kasmet buvo primelžiama apie 3 milijonų tonų pieno, o dabar metinė kvota siekia tik 1,7 milijono tonų. Taigi ir dirbamos žemės kiekiai, ir pievų kokybė, ir tradicijos leidžia tikėtis, kad vėl galėtų būti pasiekta ankstesnė riba. Ją pasiekus suveiktų pasiūlos ir paklausos dėsnis – atsiradus daugiau pieno, jis taptų pigesnis. Pramonė ne tik galėtų didinti gamybos apimtis ir atpiginti produkciją vartotojui, bet ir daugiau eksportuoti. Visa tai garantuotų papildomas pajamas šalies biudžetui”.