LEZ įmonė gamins aplinką tausojantį produktą

Niekas kitas taip smarkiai neteršia aplinkos kaip automobiliai. Pavyzdžiui, Klaipėdoje apie 70 proc. oro teršiančių išmetimų šaltinis yra būtent transportas.

Tad neveltui siekiant sumažinti teršalų išmetimus visame pasaulyje ieškoma alternatyvų, kuo pakeisti įprastus degalus. Pažangios ekologiškai švaraus kuro gamybos technologijos jau pasiekė ir Lietuvą.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) greitai pradės veikti didžiausia šalyje metilo esterio gamykla UAB „Mestilla“. Per metus iš rapsų aliejaus ji pagamins apie 100 tūkst. tonų metilo esterio, populiariai vadinamo biodyzelinu.

Gamyba – be atliekų

Ūkininkai jau seniai pajuto, jog rapsus auginti naudinga – kasmet auga jų paklausa. LEZ pradėjusi veikti „Mestilla“ perdirbs didelius kiekius rapsų, iš kurių aliejaus bus gaminamas biodyzelinas.

„Galime sakyti, jog energiją gaminsime iš Lietuvos laukų – pirksime mūsų šalyje užaugintus rapsus. Kol kas mūsuose į dyzelinius degalus yra maišoma maždaug 2-5 procentai metilo esterio, nes jo gaminama dar nepakankamai daug. Tačiau ateityje šie kiekiai neišvengiamai augs“, – neabejoja „Mestillos“ gamybos vadovė Margarita Salytė.

Pasak jos, biodyzelino gamybos ciklas bus uždaras ir pilnai automatizuotas, be jokių šalutinių produktų – rapsų sėklos spaudžiamos mechaniniu būdu, nenaudojant cheminių preparatų. Todėl rapsų išspaudas – vertingą pašarinę žaliavą – galės pirkti gyvulių augintojai.

„Aplinkai gamykla taip pat jokio teršiančio poveikio neturės. Gamybos nuotekos atitinka buitinių nuotekų normatyvus, kaip ir riebaluotas, muilinas vanduo, patenkantis kiekvieno mūsų virtuvėje į kriauklę. Be to, kad Klaipėdoje būtų mažiau vienu rūkstančiu kaminu, mes atsisakėme statyti savo katilinę ir naudosimės centralizuotais energijos tinklais. Įmonė vykdys ir privalomą aplinkos monitoringą“, – sakė įmonės projektų vadovas Kęstutis Meška.

Aliejaus „bačkos“ – nepavojingos

„Mus stebina keistokas visuomenės požiūris į naujas gamyklas. Štai ne kartą matėme mūsų gamyklos didžiąsias talpas, rodomas žiniasklaidoje kaip grėsmės aplinkai šaltinį. Neva tos talpos gali sprogti, užsidegti. Žinant, kad tose talpyklose bus laikomi ne naftos, o aliejiniai produktai, tokios kalbos atrodo daugiau negu juokingos. Prie jų galima laužus kūrenti ir nieko nebus. O žmonės, ypač gyvenantys netoliese, be reikalo gąsdinami“, – mano M. Salytė.

Be to, anot „Mestillos“ gamybos vadovės, šiais laikais įmonėms keliami itin dideli saugos reikalavimai.

„Nors talpose teliuškuos tik aliejus, o ne naftos produktai, jų irgi bet kaip nepastatysi, yra tam tikri reikalavimai. „Bačkos“ aptvertos kelių metrų betonine tvora, po žeme įrengtos talpos su apsauginėmis plėvelėmis avarijų prevencijai. Štai imtų aliejus ir pasipiltų – bus jam kur sutekėti, kad nebūtų užterštas dirvožemis ir gruntiniai vandenys. Visą gamybos procesą nuo žaliavų iki galutinės produkcijos kontroliuos viena didžiausių tarptautinių laboratorijų“,- sakė M. Salytė.

„Šiuolaikinės apsaugos technologijos yra visiškai automatizuotos ir patikimos. Pavyzdžiui, jei kažkas sugenda ir žmogus pasimeta, už jį viską padarys pati sistema, tiesiog užblokuos procesą dar iki avarijos, todėl jos tikimybė tik teorinė“, – įsitikinęs įmonės projektų vadovas Donatas Petkevičius.

„Mestilla“ vien į gamyklos apsaugos sistemas yra investavusi apie 3 mln. litų.

Biodegalams – žalia šviesa

Lietuva iki 2010 metų yra Europos Sąjungai įsipareigojusi beveik 6 proc. sunaudojamų degalų pakeisti ekologiškai švariais, kad transportas anglies dvideginiu mažiau terštų aplinką. Todėl mūsų šalies įstatymai įpareigoja valstybės institucijas remti biodegalų gamintojus. Tai perspektyvus verslas, nes mažėjant pasaulyje naftos ištekliams ir brangstant jos produktams metilo esterio poreikis augs.

Šiuo metu mokslininkai intensyviai atlieka tyrimus, kokiomis proporcijomis geriausia maišyti į dyzelinius degalus metilo esterį, kad kuo mažiau į aplinką iš transporto pasklistų anglies dvideginio. Su mokslo institucijomis bendradarbiauja ir „Mestilla“.

Nors Klaipėdos LEZ ir nėra pramonės gigantų-aplinkos teršėjų, ekologinė zonos teritorijos būklė yra nuolatinio zonos vadovų dėmesio centre.

„Jau ankstyvoje projektų stadijoje, dar atliekant numatomų įmonių poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo procedūras, iš investuotojų reikalaujama numatyti visas reikalingas priemones, kurios padėtų mažinti bet kokio lygio numatomas emisijas į aplinkos orą, dirvožemį bei paviršinius ir gruntinius vandenis. Galime tik pasidžiaugti, kad „Mestillos“ projektas yra puikus geros aplinkosauginės praktikos pavyzdys – įmonėje įdiegtos pažangiausios technologijos, o šių technologijų dėka pagamintas produktas padės tausoti aplinką“,- sakė LEZ valdymo bendrovės direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.