Tėvynės sąjunga (konservatoriai) mielai į savo glėbį priimtų mažesnę Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKD) iki Seimo rinkimų, vėliau apie jungimąsi kalbos gali ir nebūti, taip pareikšta šeštadienį vykusiame konservatorių tarybos posėdyje.
Pasak konservatoriaus Rimanto Dagio, kuris ir dviejų dešiniųjų partijų konsultacijas dėl susijungimo, ilgai „gumos tampyti neverta”, būtinas greitas susijungimas be ilgų pereinamų laikotarpių.
„Šnekos apie susijungimo ėjo jau prieš savivaldybių rinkimus, tačiau aiškaus entuziazmo nebuvo, dabar jau patys krikdemai atėjo ir pasiūlė, prasidėjo konsultacijos, o oficialiai apie susijungimą galėsime pradėti aiškiai kalbėti, kai abi pusės jau žinosime, kad jungsimės, o tai turi vykti iki rinkimų, jei nepavyks, tai nepavyks, tada gal apie kitas bendradarbiavimo formas „, – šeštadienį kalbėjo konservatorius R.Dagys.
Politikas kalbėdamas pabrėžė, jog kol kas jokių susitarimų tarp dviejų partijų nėra, vyksta tik pirminės konsultacijos.
Tuo tarpu konservatoriai atsargiau komentavo Tautininkų partijos norą įsilieti į jų partija. Tarybos posėdyje pasigirdo siūlymų, jog pirmiausia reikia sutarti su krikdemais ir taip atsisakyti tautininkus priimti.
„Tautininkų partijoje paveldo yra visokio ir nelabai gero, tai su jų partija jokios kalbos negali būti, nes yra tik pavadinimas. Tautininkai gretinami su patriotizmu, o išties gali būti spekulentai, juk jie puldinėjo mus, kai agitavome už Europos Sąjunga, aiškino, kad reikia pakibti beorei erdvėje, tai reiktų atidėti tą Tautininkų sąjungą”, – posėdyje kalbėjo buvęs ilgametis konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis.
Apie 4 tūkst. narių turintys LKD yra neparlamentinė partija, tačiau savivaldybių tarybų rinkimuose šį pavasarį sugebėjo pelnyti daugiau nei 5 proc. rinkėjų pasitikėjimą.
Lietuvos krikščionys demokratai susikūrė 2001 m. susijungus Algirdo Saudargo vadovaujamai Lietuvos krikščionių demokratų partijai (LKDP) ir Kazio Bobelio Krikščionių demokratų sąjungai (KDS).
Opiziciniai konservatoriai Seime turi 25 vietas.