Premjeras Gediminas Kirkilas atmeta kaltinimus, esą jo šeima turi interesų dėl Karaliaus Mindaugo apartamentų statybų ant galimai anksčiau toje vietoje buvusių žydų kapinių.
„Prasimanymai, jog dėl situacijos, besiklostančios apie Karaliaus Mindaugo apartamentus, kalta premjero šeima, yra nesąžiningi, neturi jokio pagrindo ir niekaip negali būti siejami su ministro pirmininko noru išspręsti užsitęsusi konfliktą”, – teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos penktadienį išplatintame pranešime.
Žiniasklaidoje penktadienį skleidiamos prielaidos, esą G.Kirkilas yra palankus šioje teritorijoje interesų turinčiai Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG).
ŪBIG priklauso šalia statomų apartamentų įsikūrę Sporto rūmai, o G.Kirkilas yra pripažinęs, jog jis ir ji žmona bendrauja su investicinės grupės vadovu Vladimiru Romanovu.
Premjeras savo nešališkumą grindžia tuo, kad negali revizuoti savo paties sudarytos darbo grupės išvadų.
„Premjero sudaryta darbo grupė pateikė savo išvadas, kurių peržiūrėti ar kaip nors revizuoti jis neturi pagrindo, todėl jau kitą savaitę paves kelioms valstybinėms institucijoms imtis konkrečių veiksmų konfliktui sureguliuoti. Reikia pabrėžti, kad siūlymus pateikė iš autoritetingų asmenų suburta darbo grupė, tai nėra vieno ministro pirmininko sprendimas”, – teigiama pranešime.
G.Kirkilo iniciatyva sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, siūlo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją dėl statybų sustabdymo.
Grupė priėjo išvadą, jog statybos neturėtų vykti tol, kol sostinės savivaldybė pakoreguos statinio projektą ir neliks abejonių dėl buvusių žydų kapinių ribų.
Ribas kartu su Lietuvos ir užsienio ekspertais per du mėnesius turės nustatyti Lietuvos geologijos tarnyba.
Taip pat nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, turintis paaiškinti, ar valstybinės žemės sandorių sudarymas ir statybos leidimo išdavimas buvo teisėtas.
Neatmetama galimybė, jog pastato dalis gali būti nugriauta.
Šnipiškių kapinių klausimą nagrinėja premjero pernai gruodį sudaryta ir vėliau performuota darbo grupė. Iki 2007 metų gruodžio 31 dienos darbo grupė dar turi pateikti G.Kirkilui pasiūlymus dėl teritorijos, kurioje buvo Šnipiškių žydų kapinės, statuso ir buvusių Šnipiškių žydų kapinių įamžinimo.
Ginčai dėl to, kurioje vietoje veikė 19 amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės, tęsiasi nuo 2005 metų, kuomet grupė JAV žydų bendruomenės atstovų pasipiktino, anot jų, buvusių žydų kapinių vietoje Vilniaus centre vykstančiomis statybomis.
Komercinį ir brangių apartamentų pastatą Neries krantinėje statantys verslininkai teigia, kad pastatas dygsta ne buvusių žydų kapinių teritorijoje. Žiniasklaidai jie yra pateikę 2005 metais sostinės savivaldybės ir Vilniaus apskrities administracijos patvirtintą schemą, kuri pagrindžia jų teiginius. Pasak verslininkų, kapinės buvo kiek toliau, greta esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje.
Tačiau Lietuvos istorijos instituto specialistų 2007 metų žiemą pateiktas žemėlapis rodo, kad statybos galimai vyksta ir buvusioje žydų kapinių teritorijoje.
Nutraukti statybų darbus rekomendavo ir tarptautinė ekspertų grupė.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o 20 amžiaus viduryje išardytos. Jas uždarius, žydų bendruomenė gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.