Evaldo Janso „RetroPERspektyva”

Beveik mėnesį, nuo rugsėjo 7 iki 30 dienos, Klaipėdos dailės parodų rūmuose bus galima pažinti, atidžiau įsižiūrėti, stebėti ir analizuoti Evaldo Janso kinematografijos darbus.

Evaldas Jansas – videomenininkas, tapytojas ir egzistencinis mąstytojas, savo darbuose sprendžia socialines problemas. Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys, vienas savičiausių ir produktyviausių kūrėjų: yra dalyvavęs trylikoje tarptautinių videomeno ir kino festivalių, surengęs aštuonis išskirtinius perfomansus ir aštuonias personalines parodas, dalyvavęs daugiau kaip keturiasdešimtyje grupinių parodų.

Lietuvos šiuolaikinio meno gerbėjams jau keliolika metų gerai pažįstamas E.Jansas savo kūryboje ne kartą leidosi tirti įvairiausias baigtis (fiziologinius ar kalendorinius ritualus, teisinius ar egzistencinius sprendimus), sutelkdamas savo psichoterapeutišką dėmesį į daugybinius, cikliškus dekadansus. Jo performansai, videofilmai ir instaliacijos kur kas dažniau nei daugelio kitų menininkų praktika yra sulaukę itin plačių ir kontraversiškų viešų ir pusiau viešų diskusijų.

„Evaldas Jansas ŠMC televizijai”

Autorius pasinaudoja televizijos laida kaip įrankiu iškelti baigties, evoliucijos, degradacijos ir revoliucijos klausimus visuomeninėje kultūros sferoje. Ypatingu humoro, montažo ir situacijos jausmu trykštanti laida žada nemažai atpažinimo džiaugsmo ir įvardintų konfliktų kultūros veikėjams, vartotojams bei prodiuseriams.

„Daugiaprasmiškumo antologija”

Autorius sterilioje galerijos erdvėje bėga su už čiurnos pririšta virve ir krenta, stojasi ir vėl bėga, ir vėl krenta, ir vėl iš pradžių.

„Dūjis”

Dūjis narkomanų žargonu reiškia venos pradūrimą, injekcijos sušvirkštimą ne į vamzdį, o į raumenis, tai veiksmas, pasibaigiantis gangrena. Autorius apnuogina narkomanų kasdienybę, savadarbių narkotikų gamybą. Dokumentiką lydi jaunos narkomanės pasakojimas apie jos patyrimus.

„Suklastotos dokumentacijos antropologija: smurtas”

Autorius dokumentuoja aktorių įspūdžius iš video performanso „Linčo teismas” filmavimo.

„Prievartos antropologija”

Tai draugų, pažįstamų ir viešosios sferos darbuotojų bei atsitiktinių praeivių neigiamos reakcijos išvydus į juos nukreiptą kameros objektyvą. Filmo pabaigoje paparacis vietoje kameros objektyvo į žmones taiko šautuvo vamzdį.

„Pasitenkinimo antropologija”

Paprastomis namų videopriemonėmis sukurto autoironiško antireklaminio klipo herojus bando užpatentuoti bulvę.

„To be on show/Būti išstatytam”

Filmo siužetas yra herojaus istorija apie tai, kaip jis tapo psichoneurologinio pensionato gyventoju.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Renginiai su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.