Žuvusio kario motina kaltina prokurorus

Klaipėdos teisėja Eugenija Morkūnienė nusišalino nuo bylos dėl, jos nuomone, sūnaus žūtį tyrusių pareigūnų neveiklumo.

Vieną vadinamųjų Neringos bylų nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja E.Morkūnienė apkaltino Klaipėdos apygardos prokuratūrą pažeidus jos, kaip Lietuvos kariuomenėje žuvusio kario motinos, teises ištirti sūnaus Vaidoto Morkūno žūties aplinkybes ir nusišalino nuo bylos. Teisėjos E.Morkūnienės nutartis, kuria ji informavo apie savo nusišalinimą, Klaipėdos apygardos prokuratūrą pasiekė šią savaitę.

Pasipelnyti nenori

E.Morkūnienę labiausiai papiktino faktas, kad apygardos prokuratūra, taip karštai ginanti viešąjį interesą „popierinėse” bylose, atsisako pripažinti, jog 2004 metų rugpjūčio 20 dieną žuvusio V.Morkūno mirtis yra smurtinė.

„Man nieko daugiau nereikia, aš tik noriu žinoti, kaip mano sūnus prieš trejus metus žuvo atlikdamas privalomąją karinę tarnybą. Net nereiškiu ieškinio dėl milijoninės žalos atlyginimo, nes nenoriu pasipelnyti žuvusiojo sąskaita”, – LŽ sakė teisėja.

Karo policija viską žino?

Teisėja tikina turinti pagrindo manyti, kad prokurorai dėl jai nežinomų priežasčių nepripažino jos nukentėjusiąja, neleido naudotis advokatės pagalba, nutraukė ikiteisminį tyrimą, pasirašytinai nepaskelbė 2005 metų gegužės 4 dienos nutarimo, nevykdė Generalinės prokuratūros privalomųjų nurodymų suvesti ją akistaton su Lietuvos kariuomenės Karo policijos pareigūnu G.Antanavičiumi, taikė jai įstatymo nenumatytas sankcijas ir akivaizdžiai vengė vykdyti pareigą išaiškinti asmenis, galbūt neteisėtai atėmusius sūnui gyvybę.

„Nors Generalinė prokuratūra manimi patikėjo, ir po trejų metų nurodė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Karo policijos pareigūno G.Antanavičiaus veiksmų sunaikinant daiktinius įrodymus. Mano sūnus buvo filmuojamas. Jis (G.Antanavičius – aut.) sunaikino ne vieną įrodymą, ištrynė iš mano sūnaus mobiliojo telefono žinutes, jis davė nurodymą kalbėti mano žuvusio sūnaus vardu, neva šis gyvas ir slapstosi. Manėme, kad jis pabėgo į Vokietiją. Prašiau prokuratūros išsiaiškinti, iš kur G.Antanavičius gavo tokių žinių. Prašiau akistatos su juo. Generalinė prokuratūra tam buvo davusi nurodymą, tačiau Klaipėdos apygardos prokurorai jo nevykdė”, – kalbėjo žuvusio kario motina.

Teisėją nustebino skirtingos Klaipėdos prokurorų pastangos ginant viešąjį interesą dėl galimų pažeidimų tvirtinant detaliuosius planus Neringoje ir nagrinėjant V.Morkūno mirties aplinkybes. „Jie visiškai negina mano sūnaus. Atvirkščiai – jis net pripažįstamas kaltu dėl savo mirties”, – piktinosi E.Morkūnienė. Ji teigė esanti tikra, kad Karo policija žinanti visas Vaidoto mirties aplinkybes, tačiau jai nesakanti.

Tyrimas tebevyksta

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius įsitikinęs, kad teisėja E.Morkūnienė pasielgė garbingai. „Jei E.Morkūnienė nusišalino dėl to, kad, jos teigimu, negalės būti nešališka, ji pasielgė garbingai. Tačiau šio poelgio nelaikau itin reikšmingu, manau, kad teisėjų užteks visoms byloms nagrinėti”, – kalbėjo prokuroras.

Jo teigimu, tyrimas dėl V.Morkūno žūties tebevyksta. „Tačiau E.Morkūnienei atrodė, kad tiriama neefektyviai. Ji reikalavo rasti kaltuosius dėl sūnaus mirties. Bet gi jų nėra,” – tvirtino I.Laucius.

Kūną grąžino jūra

Šiandien sueis treji metai, kai jūra išmetė V.Morkūno kūną. Teismo medicinos ekspertizės akte teigiama, jog karys ne prigėrė, o užduso, mat jo plaučiuose vandens neaptikta. Kariškių, tyrusių šią bylą, įsitikinimu, V.Morkūnas nusižudė. Artimieji įsitikinę, kad su jų vaikinu buvo susidorota, esą Vaidotas buvo nužudytas ir tik tada išmestas į jūrą.

Karinių jūrų pajėgų dalinyje tarnavusio V.Morkūno buvo pasigesta 2004 metų rugpjūčio 20-ąją, 22 valandą, per vakarinį patikrinimą. Viena galimų savavališko pasitraukimo priežasčių Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai nurodė šeimynines problemas. Tuomet kalbėta, kad vaikinas galėjo susipykti su drauge. Likus savaitei iki dingimo V.Morkūną sumušė ilgiau tarnavę neblaivūs tarnybos draugai. Dingimo išvakarėse Vaidotas skundėsi galvos skausmais, kelis kartus lankėsi medicinos kabinete, buvo gavęs raminamųjų vaistų.

2004 metų rugsėjo 7-ąją Smiltynės paplūdimyje buvo rastas bangų į krantą išmestas apiręs lavonas. Pagal laikrodį ir drabužius nustatyta, kad tai V.Morkūno palaikai. Policijos pareigūnai teigė, kad V.Morkūno spintelėje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo jūreivis rašė žinutes, bet jų nesiuntė – vedė savotišką dienoraštį. Pareigūnų teigimu, šiuose užrašuose užsimenama apie savižudybę.

Iki tarnybos KJP V.Morkūnas dvejus metus buvo savanoris, laikė specialius vairavimo egzaminus, kad tarnaudamas galėtų vairuoti sunkiasvores mašinas. V.Morkūnas pavyzdingai baigė mokslus Ruklos mokomajame pulke, net buvo pakviestas į Vilnių dalyvauti Lietuvos priėmimo į NATO iškilmėse.