Nuosavi boingai, dvarai ir Šagalas su Renuaru – visa tai turtingumo simboliai. Kuo šiandien didžiuojasi milijardieriai ir kur išleidžia milijonus?
„Ar gyvenime ką nors panašaus esate matę?” – Džeimis Edmistonas, 29-erių metų didžiųjų jachtų brokeris, priverstas rėkti, kadangi esame malūnsparnyje ir skrendame virš Viduržemio jūros netoli Antibų. Kanuose – kino festivalis, Monake – „Formulės-1” didysis prizas, todėl Žydrojo Kranto apylinkėse matyti daugybė stulbinančio grožio milžiniškų jachtų. Komandos jas čia atplukdė per Atlanto vandenyną po žiemos, praleistos Palm Byče arba Karibuose, o jų šeimininkai ar nuomininkai milijardieriai atvyko nuosavais lėktuvais ar tarnybiniais boingais.
Mes startavome vadinamojoje Milijardierių prieplaukoje prie Tarptautinio jachtklubo Antibuose, ji buvo pastatyta 1999 metais specialiai jachtoms su priešdėliais „mega” ir „super”, t. y. ilgesnėms kaip 45 metrų. Kol skrendame, Edmistonas komentuoja apačioje plaukiojančius gigantus. Jachta „Sokar” – „Harrods” parduotuvių savininko Mohamedo al Fajedo pasididžiavimas: čia jo sūnus Dodis ir princesė Diana praleido savo paskutines dienas 1997-aisiais. Legendinė Aristotelio Onasio „Christina O”, kurioje jis su tikru graikišku užsispyrimu kovėsi su Marija Kalas, Greta Garbo ir Žaklina Kenedi. Prabangi širdžių ėdiko Flavijo Briatorės „Lady in Blue” – joje šiuo metu vėl svečiuojasi Naomi Kempbel, tiesa, dabar draugės teisėmis.
Artinamės prie jachtos „Senses” – vienos iš didžiausių pasaulyje, su Filipo Starko interjerais ir daugybe „žaisliukų” (jachtų terminas, reiškiantis bet ką: nuo vandens motociklo iki povandeninės valties). Mus pasitinka jachtos bendrasavininkis Alanas Gibsas, 65-erių metų išradėjas iš Naujosios Zelandijos, finansinių operacijų virtuozas, taip pat telekomunikacijų magnatas. Jis vilki tik chalatą, o greta jo – dvi puikios būtybės mažyčiais maudymosi kostiumėliais: viena – jo duktė Ema, kita – jo mergina, Sandra iš Taičio. Pasikeliame į viršutinį denį, kur mūsų laukia priešpiečiai. „Jachta – tai laisvė vardan ko nors, o ne laisvė nuo ko nors, – aiškina Gibsas. – Mes įgauname laisvę čia daryti ką norime ir keliauti kur norime. Į Mėnulį, žinoma, nenukeliausi, tačiau Žemę galima ištyrinėti nuodugniai”.
Gibsas šiuo 40 milijonų vertės laineriu aplankė jau pusę pasaulio. Staiga nei iš šio, nei iš to jis ima komanduoti: „Nuleist žaisliukus į vandenį!” Tučtuojau ima šnypšti racijos, ir keturiolika komandos narių skuba vykdyti įsakymą. Į orą pakyla jachtos malūnsparnis, į vandenį nuleidžiama motorinė valtis, burlaivis ir šeši vandens motociklai. Atsiveria liukas ir į jūrą bėgiais nuleidžiama „Akvada” – pirmas pasaulyje greitaeigis automobilis-amfibija – Gibso išradimas, kuris buvo kuriamas septynerius metus ir kuris netrukus pasirodys prekyboje.
Ratai pasikelia, ir automobilis pavirsta greitaeigiu kateriu. Gibsas prie vairo, merginos įsitaisė už jo. Jie suka vieną viražą po kito. Jūros purslai tyška jiems ant plaukų ir saulės nuauksintos odos. „Tiesiog kaip filmuose apie Džeimsą Bondą! – atsidūsta Gibsas, kai sugrįžtame į jachtą. – Tačiau skirtingai nuo Bondo, kuris tik vaidina, mes tokius stebuklus matome realiame gyvenime”.
O realus gyvenimas toks, kad kasmet pasaulyje turtingų žmonių atsiranda vis daugiau ir daugiau. Jiems nusipirkti jachtą – garbės reikalas. „Megajachtos pakeitė dvarus ir meno kūrinius. Jos šiuo metu – absoliutus turtingumo simbolis”, – sako Markas Getis, Polio Gečio jaunesniojo sūnus, kol mes vaikštinėjame po denius ir apžiūrinėjame šešias jo jachtos „Talitha G” kajutes: atviri židiniai, „Lalique” krištolo durys, antikvariniai baldai ir paveikslai. Mus pasiekia lenktyninių automobilių riaumojimas ir susižavėjusios minios šūksniai: Monte Karle – „Formulės-1” didžiojo prizo lenktynės. Žvelgiame į jūrą ir suprantame: „Formulė” formule, tačiau daug rimtesnės varžybos vyksta čia, įlankoje, kur viena šalia kitos išsirikiavo per du šimtus jachtų. Tai tikri titanų mūšiai: kieno jachta didesnė, daugiau povandeninių valčių ir malūnsparnių, efektyvesnės raketų ar paparacų stebėjimo sistemos. Tai anksčiau buvo giriamasi Šagalu, Pikasu ar Renuaru, o dabar tai tik startinis pradedančiųjų rinkinys, „kaip pas visus”.
Be galo iškalbingi ir jachtų pavadinimai: „Gigantas”, „Hedonistas”, „Medžiotoja”, „Beribis”, „Aštuonkojis”, „Aistra”, „Tikroji nusidėjėlė”. Štai, pavyzdžiui, stovi milžiniška jachta „Pelorus”, vanilės spalvos, 100 milijonų dolerių vertės – viena iš keturių Romano Abramovičiaus megajachtų. Joje – neperšaunami stiklai, raketų stebėjimo sistema ir galinga sekimo sistema, kurios tikslas apšviesti bet kurio fotografo, kišančio nosį kur nereikia, juosteles. „Jis visada atvyksta su šeima: žmona ir penkiais vaikais. Jie negeria, nerūko, valgo sveiką maistą ir sportuoja”, – teigia vienas jachtoje lankęsis šaltinis. Kitas šaltinis praneša: „Jis mėgsta pusryčiauti vienoje jachtoje, pietauti kitoje, o vakarieniauti trečioje. Ir, žinoma, kiekvienoje jachtoje dirba vis kitas virėjas”. Kai tokie įpročiai, „Čelsi” savininkui nieko kito nelieka, tik keliauti jūromis ir vandenynais su visa flotile, tačiau jis patenkintas: štai tokiu paprastu kiekybiniu būdu, pats apie tai nė nenutuokdamas, jis aplenkė visus kitus.
Žaidime „kieno jachta aukštesnė, ilgesnė, galingesnė” dalyvauja ne tik vyrai: pasaulyje daug turtingų moterų, kurios taip pat mėgsta „laisvę vardan ko nors”. „Aš turiu pasaulyje prabangiausią burinę jachtą”, – sako gražuolė Muna Ajub, įžymioji kutiuro pirkėja iš Saudo Arabijos. Mes esame iš tiesų prabangioje jos jachtoje „Phocea”, kur mus pakvietė vakarienės. Virš Kap Fero kyla mėnulis. Aplink sukiojasi stiuardai. Ant stalo – „Christofle” sidabras ir Limožo „Bernardaud” porcelianas. Taip pat žinome, kad jachtoje dar yra „Meissen” servizas, kuriam šimtas penkiasdešimt metų, tačiau iš jo vaišinami tik karališko kraujo asmenys. Muna pasipuošusi baltosios lapės palantinu, „Galliano” suknele ir stambiais briliantais. 1996-aisiais ji išsiskyrė su vienu iš turtingiausių žmonių pasaulyje – daktaru Naseru al Rašidu iš Saudo Arabijos, kuris taip pat turėjo jachtą.
Kartą 1992-aisiais ankstų rytą Muna negalėjo miegoti ir nusprendė paplaukioti kateriu. Beplaukiodama ji pamatė „Phocea” ir nusprendė tučtuojau apžiūrėti, tačiau jai buvo atsakyta: jachtos šeimininkas miegojo ir lankytojų nepriiminėjo.
Muna tik žybtelėjo akimis ir išdidžiai pasišalino, tačiau prisiekė: „Vis tiek ši jachta priklausys man, ir niekas man nesutrukdys žengti ant jos denio”.
Taip ir įvyko: savininkas netrukus buvo suimtas už kyšininkavimą, o jachta parduota.
Ir nors burlaivis buvo apverktinos būklės, Muna aukcione paklojo už jį beveik šešis milijonus dolerių, o remontas jai atsiėjo dar trisdešimt milijonų. „Phocea” interjeras dabar – iš figmedžio, baldai – dizainerio Devido Linlio, Anglijos karalienės sūnėno. „Dėka „Phocea” aš pagaliau tapau laisva ir radau tikrąją meilę. Ir vyrai čia niekuo dėti”, – prisipažįsta Muna.
Jachtos „Wedge Too” istorijoje vieną iš pagrindinių vaidmenų suvaidino Filipas Starkas. „Kartą į mano biurą Paryžiuje atvyko elegantiška ponia ir paprašė sukurti dizainą jos 80 metrų jachtai”, – prisimena Starkas. Su šia ponia jis nebuvo pažįstamas, todėl atsakė: „Gaila, bet turiu jums atsakyti. Man patinka jachtos, pats turiu septynias. Tačiau nė už kokius pinigus neprojektuosiu tokio dydžio jachtos”. Ponia pasidomėjo kodėl, ir Starkas nebesusilaikė: „Vulgarybė! Visos šios megajachtos statomos ir perkamos tam, kad būtų galima pasigirti turtais ir valdžia! Mano nuomone, visos tos milžiniškos jachtos – auksinis mėšlas!” Starkas nežinojo, kad savo pyktį išliejo ant Galos Fares, Libano premjero pavaduotojo Isamo Fareso žmonos, vienos iš elegantiškiausių moterų pasaulyje, apie kurios nepriekaištingą skonį kalba ir jos apsirengimo maniera, ir jos namų interjerai, ir nuosavo lėktuvo dekoras. „Minutę ji tylėjo, – prisimena Starkas. – Pagaliau pasakė: „Aš metu jums iššūkį: padarykite šią jachtą elegantišką. Ką pasakysite?” Ir aš supratau, kad įkliuvau”.
Jachtos statybos ir apdailos darbai truko penkerius metus, o aukštas pareigas užimantis Galos vyras į jachtą buvo įleistas tik iškilmingo nuleidimo į vandenį dieną, dalyvaujant Libano prezidentui ir jo žmonai. Tiek vyras, tiek garbingi svečiai buvo labai sužavėti, o tarptautiniame jachtų salone „International Boat Show” jachta „Wedge Too” buvo apdovanota pagrindiniu prizu už novatoriškumą. Starkas kaip ir anksčiau nekenčia megajachtų, tačiau pasitraukti iš žaidimo jau nebegali. Šiuo metu jis projektuoja „tokį „Titaniko” ir Stenlio Kubriko „Kosminės odisėjos” mišinį. Klientas? Jaunas rusų Bilas Geitsas, – sako Starkas. – Iš estetinės pusės mus sieja didžiulė abipusė meilė”.
Neturintieji megajachtos visada ją gali išsinuomoti. Kainos svyruoja nuo 200 iki 850 tūkstančių per savaitę, be išlaidų kurui ir personalui. Holivudo ir pramogų verslo žvaigždės, beje, dažniausiai jachtas nuomoja, kad nereikėtų sukti galvos: kur geriau jachtai žiemoti, kaip įkalbėti nenuoramą Starką atnaujinti interjerą ar kur įrengti malūnsparnio aikštelę. Jos paprasčiausiai mėgaujasi gyvenimu: pusryčiai iki pusiaudienio, pietūs iki trijų, vakarienės iki pusiaunakčio, aperityvai, kokteiliai nuo aušros iki sutemų ir taip toliau ratu. Daugelyje megajachtų įrengti kino teatrai, smėlio paplūdimiai su gultais ir skėčiais, koncertų aikštelės 200-300 žiūrovų, barai ir restoranai ir netgi medicinos klinikos su profesionaliais specialistais.
Ir dar: apie pinigus jachtose nekalbama ir negalvojama. Kai 1900-ųjų pradžioje didžiausios jachtos pasaulyje savininko paklausė, kiek ji kainuoja, šis atsakė: „Jeigu jūs užduodate tokį klausimą, vadinasi, jūs negalite sau to leisti…”