Tris dienas siautusi liūtis parodė, jog gyventi arti Danės upės nėra pranašumas. Nuo vandens savo būstuose vienodai kentėjo tiek kotedžų, tiek sodo namelių šeimininkai.
Tai, kad upės kaimynystė gali būti ir kenksminga, Danės pašonėje gyvenantys žmonės suprato vakar rytą. Apie antrą valandą nakties pradėjęs kilti vanduo pakilo taip aukštai, kad teko evakuoti žmones, gyvūnus, skubiai nešti daiktus, saugesnėje vietoje pastatyti automobilius.
Naktį Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai iš čia evakuavo keturis žmones. Anot Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Kastyčio Gedmino, rytą padėtis stabilizavosi. Vakar dieną į gelbėtojus kreipėsi dar du vaikinai, prašę juos išvežti iš apsemtos teritorijos.
Sunkiausia buvo iš apsemtoje „Klaipėdos želdinių” teritorijoje esančio žirgyno evakuoti 17 žirgų. Jie paniškai bijojo kylančio vandens.
Vakar vidurdienį pagyvenę klaipėdiečiai liūdnai trypčiojo prie kelio, vedančio į sodų bendriją „Jūratė”. Garbaus amžiaus vyras teigė, kad tokio potvynio nėra regėjęs per visus 39 metus – būtent tiek laiko jis čia turi sodą.
Kitas vyras tik skėsčiojo rankomis, rodydamas į savo brangiai kainavusį neseniai įsigytą namą. Trūko vos kelių centimetrų, kad vanduo pradėtų veržtis į vidų. Jei taip atsitiktų, namo apšiltinimo medžiagos būtų pasmerktos „žūti”.
Sodų bendrijos „Pakrantė” gyventojai susijaudinę stebėjo neseniai viename sklype namą įsirengusių kaimynų dramą – vanduo sėmė net pastato langus. Čia gyvenanti moteris pasakojo, jog tokio potvynio neteko regėti per pastaruosius penkiasdešimt metų.
Nuo Palangos plento buvo galima stebėti ne mažiau įspūdingą vaizdą – mažesnių sodo namelių stogai vos kyšojo iš vandens, jame „įsibridusi” didvyriškai stovėjo reklaminė poilsiavietės iškaba.
Kuo prabangesni namai skendėjo vandenyje, tuo liūdnesni buvo jų šeimininkų veidai. Kai kurie ką tik prabangius kotedžus Tauralaukyje įsigiję miestiečiai atrodė ypač nusiminę. Būsto kainos čia siekia pusę milijono litų, ne mažiau investuojama ir į vidaus apdailą, prabangius baldus ir techniką. Vakar dalis šio turto plūduriavo pakilusiame Danės vandenyje.
Vieno kotedžo savininkas džiaugėsi, jog naktį, maždaug antrą valandą, apie kylantį vandenį jam ir kaimynams pranešė netoli budėjęs apsaugos tarnybos „Argus” darbuotojas.
Žmogus nuoširdžiai piktinosi dar kartą įsitikinęs, kad valdžios atstovams, atsakingiems už civilinę saugą, būsimi gyventojų nuostoliai dėl gamtos stichijos visai nerūpi. Anot jo, įvairių komisijų bei tarnybų darbas lieka vien popieriuje.
Iki ryto vyriškis su žmona spėjo sunešti visus daiktus bei baldus į antrąjį namo aukštą. Jie vadino save sėkmės kūdikiais, nes kaimynystėje būta būstų, į kuriuos grįžę savininkai televizorius, šaldytuvus ir kitus buities daiktus rado plūduriuojančius vandenyje.
Vieno kotedžo gyventoja tiesiog nesitvėrė pykčiu, jį liedama ant atvykusių gelbėtojų galvų. Jos daiktai liko sukrauti apsemtame rūsyje.
Kai kurie kotedžų savininkai džiaugėsi, jog nespėjo įsirengti savo būstų ar juose apsigyventi, o jau čia gyvenantieji žvalgėsi pro balkonus.
Tiesa, būta ir dėl stichijos išdaigų nesijaudinančių žmonių. Viename iš balkonų ramiai rūko kepamos mėsos dūmelis.
Žaneta Skersytė
„Vakarų ekspresas”