Vienoje ketvirtadienį prasidės derybos dėl Serbijos Kosovo provincijos ateities, tačiau jokių vilčių dėl persilaužimo nėra.
Aštuonerius metus Jungtinių Tautų (JT) administruoto Kosovo albanai reikalauja nepriklausomybės, o serbai tvirtina, kad to niekada negali būti, – abiejų šalių pozicijos atrodo pernelyg nesuderinamos.
„Tikrai nesutiksime su (Kosovo) nepriklausomybės pasiūlymu, – derybų išvakarėse sakė Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius. – Nuo pat pradžių atvirai, aiškiai ir nedviprasmiškai sakėme, kad tai mums nepriimtina”.
„Nepriklausomybė – jau įvykęs faktas, – sakė Kosovo albanų lyderis Hashimas Thaci (Hašimas Tačis). – Vykstame į Vieną ne derėtis dėl nepriklausomybės, o pateikti savo ateities viziją”.
Serbiją valdant dabar jau mirusiam Slobodanui Miloševičiui, engiama Kosovo albanų dauguma mėgino ginklu pasipriešinti priespaudai. S.Miloševičiui pabandžius jėga nuslopinti jų sukilimą, NATO 1999 metais surengė bombardavimo kampaniją, kuri privertė serbų pajėgas pasitraukti iš Kosovo.
Serbija sako, kad nepriklausomybės suteikimas pažeistų tarptautinę teisę, o albanai sako, kad nepriklausys valstybei, kuri bandė juos išnaikinti.
Trys diplomatai iš JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos (ES), bandysiantys rasti išeitį iš šios aklavietės, iš pradžių atskirai susitikinės su abiem delegacijomis.
Abi šalys per JT tarpininką Martti Ahtisaari (Martį Ahtisarį) su pertraukomis kalbėjosi 13 mėnesių, bet šiais metais šios pastangos baigėsi be rezultatų.
Tuo metu Kosovo nepriklausomybės perspektyva buvo labai reali, ir Vakarų valstybėms rengiant JT rezoliucijos projektą ES pradėjo steigti priežiūros misiją, kuri turėjo perimti įgaliojimus iš JT.
Tačiau Serbija užsitikrino veto teisę turinčios Rusijos paramą, kad blokuotų M.Ahtisaari plano priėmimą, o Rusija privertė Vakarus sutikti su naujomis derybomis.
Užkulisiuose buvo kalbama, kad Kosovo padalijimas yra vienintelis įmanomas kompromisas, bet abi šalys jį atmetė.