Statistika, rodanti, kad mažėja Didžiojoje Britanijoje darbo ieškančių lietuvių emigrantų, nėra tiksli, teigia lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje atstovai.
Anot britų vyriausybės paskelbtų duomenų, per pirmąjį šių metų pusmetį buvo patenkinti 7 tūkst. 110 Lietuvos piliečių prašymai įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje. Per atitinkamą laikotarpį pernai tokių buvo 8 tūkst. 705.
Pateikti duomenys taip pat parodė, kad ilgą laiką antroje vietoje po lenkų pagal imigrantų skaičių buvę lietuviai šiais metais yra trečia didžiausia imigrantų grupė iš 2004 m. Europos Sąjungos (ES) narėmis tapusių šalių. Daugiau nei lietuvių į Jungtinę Karalystę šiais metais atvyksta ir slovakų.
Tačiau Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos vadovė Živilė Ilgūnaitė teigia nejaučianti tendencijos, kad į Jungtinę Karalystę atvyksta dirbti mažiau lietuvių. Pasak jos, registracijos duomenys nebuvo tikslūs nuo pat 2004 m., kada Lietuva tapo ES nare.
„Sukurtoje registracijos sistemoje registruotis visiems nebūtina. Skelbiami duomenys atspindi tik dalies žmonių registraciją. Kiti žmonės dirba patys sau (self-employed) ir yra atleisti nuo šios registracijos. Pastarųjų yra žymiai daugiau – tai statybininkai, studentai, vertėjai, verslininkai ir pan.”, – Eltai teigė Ž. Ilgūnaitė.
Lietuviai išsiskiria tuo, kad dažniau nei estai, lenkai, čekai, vengrai, slovakai ir slovėnai renkasi darbą žemės ūkyje. Šioje šakoje dirba maždaug kas penktas į Didžiąją Britaniją po 2004 metų atvykęs Lietuvos pilietis. Tiesa, dar dažniau už lietuvius žemės ūkį renkasi latviai.
Ž. Ilgūnaitės teigimu, lietuviai žemės ūkyje dažniausiai įsidarbina dėl kalbos nemokėjimo ir savo patiklumo. Dažnai nutinka taip, kad juos apgauna darbdavių agentai, Lietuvos dienraščiuose siūlantys sezoninius darbus žemės ūkyje, žuvų, vištienos fabrikuose. Dažni atvejai, kai už šiuos darbus lietuviai vėliau negauna net priklausančio minimumo.
„Gal jau toks tas lietuviškas būdas: jei visi ten važiuoja, važiuosiu ir aš. Lietuvoje 5,35 svaro per valandą pavertus litais atrodo gundančiai, tik reikia nepamiršti, kad kitos išlaidos (būstas, transportas, maistas ir t. t.) nėra litais, tad toks minimumas labai jau varganas”, – pažymėjo lietuvių bendruomenės vadovė.