„Sveiki, jau senokai pastebėjau ant liežuvio apnašų, bet vis delsiau. Tačiau labai noriu kuo greičiau jų atsikratyti, tik nežinau kaip. Nors ir nuvalai su dantų šepetėliu, jos vis tiek atsiranda, be to, manau, jaučiasi blogas burnos kvapas. Labai prašau, padėkit! Noriu kuo greičiau atsikratyti šios bėdos”, – prašo 20-metė Miglė.
Į skaitytojos klausimą atsako šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas.
„Liežuvio pakitimai būna įvairaus pobūdžio ir gali padėti diagnozuoti kai kurias ligas, kurios ne visuomet lengvai nustatomos net naujausiais diagnostikos metodais.
Atrofinis liežuvio uždegimas, pasireiškiantis siūlinių liežuvio spenelių lupimusi ir ryškiai raudona liežuvio spalva, gali atsirasti dėl piktybinės mažakraujystės, vitamino B 12 ar geležies stokos mažakraujystės, B grupės vitaminų trūkumo, dėl lėtinės dizenterijos, plonosios žarnos fistulės ir kita.
Juodas liežuvis būna, kai, sustorėjus siūliniams speneliams, ant jo atsiranda tamsi dėmė – rombo, trikampio ar ovalo formos, neskausminga. Ji gali būti juoda, ruda, rusva ir laikosi kelias dienas ar net metus. Dėmė gali susidaryti persirgus ūmine liga ir po kelių dienų išnykti.
Liežuvis pajuoduoja sergant skrandžio ir kitų virškinimo organų ligomis, grybeline infekcija, ilgai vartojant antibiotikus, trūkstant vitaminų, taip pat nuo maisto, pavyzdžiui, vartojant stiprią kavą.
Šios apnašos sumažėja liežuvį tepant vandenilio peroksido, 0,5 proc. salicilo rūgšties arba 2-3 proc. rezorcino tirpalais ir visai išnyksta panaikinus jas sukėlusias priežastis.
Blogas kvapas iš burnos dažniausiai būna dėl irstančių burnoje maisto likučių, gleivinės ląstelių bei seilių baltymų. Jei toks kvapas jaučiamas nuolat, tikriausiai per menkai rūpinamės burnos higiena. Tai nutinka ir dėl dantų ėduonies, dantenų ligų, burnos džiūvimo, kvėpuojant pro burną, karščiuojant, badaujant, valgant per daug mėsos. Be to, kai gausiai suvalgę baltyminio maisto užsigardžiuojame vaisiais, jie ima rūgti skrandyje ir išskiria nemaloniai kvepiančias dujas. Nemalonus burnos kvapas būna dėl lėtinės slogos, veido daubų uždegimo, stemplės, skrandžio, kepenų, plaučių ligų, vidurių užkietėjimo, cukraligės, mažakraujystės.
Apie 10 proc. žmonių blogas kvapas iš burnos būna dėl kraujyje cirkuliuojančių aromatinių junginių, kurie pasišalina per plaučius su iškvepiamu oru. Tai būna gausiai vartojant alkoholinius gėrimus, prisivalgius česnakų, sergant cukralige (jaučiamas acetono kvapas).
Burnos kvapas pagerės, jei valgysite daugiau žalios spalvos lapinių daržovių. Jose esantis chlorofilas yra natūralus gaiviklis. Nepiktnaudžiaukite rafinuotais angliavandeniais, kava, alkoholiu ir pieno produktais – jie blogina burnos kvapą.
Jei skundžiatės prastu virškinimu ar pučia vidurius, gali būti sumažėjęs rūgštingumas. Virškinimą pagerinsite mėsos, žuvies ar kiaušinių patiekalus pagardinę šlakeliu acto: acto rūgštis panaši į tą, kuri yra skrandyje. Padeda kasdieninis burnos skalavimas (tik nerykite) šio acto tirpalu (2 arbatiniai šaukšteliai obuolių acto tirpalo 1 stiklinei šilto vandens). Du kartus per dieną kruopščiai valykite dantis. Šepetėliu galite pašiūriuoti ir liežuvį – tai irgi saugo nuo nemalonaus burnos kvapo. Jei norite, kad česnakai negadintų burnos kvapo, pavalgę pakramtykite petražolių lapelių. Ar sukramtykite anyžių, pankolių, krapų, kardamono ar kmynų sėklų.
Kad iš burnos dvelktų gaiviai, gerkite pipirmėčių ar vaistinių ožragių arbatos. Kasdien burną skalaujant ežiuolių nuoviru, gyja dantenų infekcijos, dėl kurių neretai prastėja burnos kvapas. Du arbatinius šaukštelius ežiuolių šaknų užpilkite 1 puodeliu vandens ir uždengę ant labai silpnos liepsnos kaitinkite 10 minučių. Palaukite, kol atauš.
Burną gaivins pipirmėčių eterinis aliejus: jo 2 lašus įvarvinkite į puodelį šilto vandens ir skalaukite burną. Į gydytoją reikia kreiptis tada, kai kraujuoja dantenos ar burnoje atsirado opelių; kai gydotės pati, bet burnos kvapas negerėja; kai nemalonus kvapas atsirado neseniai, bet per savaitę neišnyksta.