„Klientas visada teisus” – tokia frazė dažnai kalama į galvą būsimiems ir esamiems prekybininkams. Tačiau prekeiviams verta išlikti itin budriems, kad gudrūs pirkėjai sukčiaudami nepakenktų prekybai.
Daugelis Lietuvos pirkėjų jau žino galiojančias daiktų grąžinimo ir keitimo taisykles.
Jos skelbia, kad pirkėjas per 14 dienų gali grąžinti prekę ne tik todėl, kad ji nekokybiška ar brokuota, bet ir tada, kai nebepatinka jos spalva, dydis ar išvaizda. Tereikia pateikti pirkimo kvitą ir nesugadintą prekę. Dažniausiai grąžinamos prekės – drabužiai ir avalynė.
Nors dar įvyksta nemažai ginčų, kai parduotuvė stengiasi išsisukti nuo pinigų grąžinimo, tačiau kuo toliau, tuo labiau Lietuvos parduotuvės laikosi įstatymo.
Daugelis padorių drabužiais prekiaujančių parduotuvių, grąžina pinigus ar pakeičia prekę kita, net nesigilindamos į grąžinimo priežastis. Tai tikras išsigelbėjimas klientams, kurie išsirinkę prekę ir grįžę namo staiga supranta, kad nebepatinka drabužio spalva, kad jis nedera prie kitų drabužių ar paprasčiausiai nebeatrodo gražus.
Tačiau nenutyla kalbos, kad atsiranda ir piktybiškų klientų, kurie prekes iš parduotuvės „pasiskolina” vienam ar keliems vakarams.
Pasinaudodami savo teise per dvi savaites grąžinti nepatikusį drabužį, jie rūbą nusiperka, o padėvėję vieno vakarėlio metu, po kelių dienų grąžina ir atgauna sumokėtus pinigus.
Tai tarsi nemokama nuoma. Galima nuolat puoštis skirtingais, madingais, kartais net itin prabangiais drabužiais.
Žinoma, tokie „nuomininkai” stengiasi nepirkti nuolat tose pačiose parduotuvėse, kad nebūtų galima jų įtarti. Dėl šios priežasties gana sunku tokius klientus nustatyti. Štai rūbų ir avalynės parduotuvės „Urpėja” pardavėja konsultantė Jolanta sakėsi tokių piktybiškų pirkėjų nepastebėjusi.
„Prekę bandantį grąžinti pirkėją visada stengiamės perkalbėti arba pakeičiame rūbą į tinkamesnį,” – sakė ji.
Prekes bandančių grąžinti pirkėjų nėra taip daug, todėl ir konfliktų beveik nekyla. Dažniausiai pavyksta susitarti gražiuoju.
Kad tokie „skolinimaisi” vis dėl to vyksta, byloja ir nemažai drabužių parduotuvių klientų skundų dėl suteptų ar kvapų prisigėrusių drabužių. Juk kai kurie esame pastebėję ant parduodamų rūbų pasilinksminimų likučius: lūpų dažų ar pudros žymes, įsigėrusį kvepalų ar cigarečių kvapą ar, neduok Dieve, prakaito dėmes.
Pardavėjai dažnai sulaukia grąžinamų prekių, kurios akivaizdžiai yra jau padėvėtos, tačiau daugelis neskelbia to garsiai ir, kartais norėdami išvengti konflikto, nepaiso taisyklės, jog sugadintų prekių neprivalo priimti.
Dar gerai, kad vaikiškų drabužėlių, pižamų ar apatinio trikotažo pagal įstatymą negalima grąžinti be konkrečios priežasties, t.y. gamybinio broko, nes tuo atveju atsirastų galimybė nusipirkti kitos ponios prašmatniam vakarėlyje dėvėtus apatinius. Tai blogesnis atvejis nei pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse, mat čia rūbai bent jau dezinfekuojami.
Nors toks drabužių „skolinimasis” iš parduotuvių itin populiarus užsienyje, galime spėti, kad ir į Lietuvą atkeliauja tokia mada.
Lietuvos įžymybės jau perėmė užsienietiškų žvaigždžių įprotį skolintis drabužius vakarėliams iš rūbų parduotuvių. Tačiau šiuo atveju viskas daroma oficialiai ir rūbai po to yra sutvarkomi.
Kai prekes grąžina paprastas pirkėjas, niekada negali žinoti, kur tas rūbas pabuvojo.
Reikia tikėtis, kad įvairios dėmės ar kvapai, tai tik netyčinės pasekmės po drabužių matavimosi.