KGB karininkas Anatolijus Golycinas savo knygoje „New Lies For Old” („Nauji melai po senų”, 1984 m.) perspėjo, kad Sovietų imperija ir jos valdymo sistema bus perorganizuojama ir pertvarkoma arba perstatoma. Viršelyje pridurta: „Buvęs KGB karininkas įspėja, kaip komunistų apgaulė gresia Vakarams.”
KGB analitiku planuotoju dirbęs A.Golycinas teigia, jog jau prieš 30 metų (maždaug nuo 1960-ųjų) SSKP CK matė, kad būtina perorganizuoti Sovietų Sąjungą. Žengdami „perestroikos” ir „glasnost” žingsnį atgal galėtų ne tik išgelbėti imperiją nuo subyrėjimo, bet ir, sustiprinę ją bei susilpninę Vakarus, padarytų du žingsnius pirmyn.
Tiek Rusijoje, tiek iš Maskvos okupacijos išsilaisvinusiose valstybėse KGB ir KP darbuotojai staiga tapo „kapitalistais”. Jie ir vėl sėdi ant pinigų maišų. Dažnai per pinigus gauna ir „demokratinę” galią. Daug kas pagrįstai stebisi: „Kaip čia taip atsitiko?”
Šį klausimą vertėtų svarstyti ne vien publicisto užuominomis, o ir profesionalų, savanoriškų politikų, politologų bei žurnalistų analizėmis. Tačiau vargu ar kam teko girdėti Lietuvos autoritetus susiejant A.Golycino SSRS pasaulinę politiką apnuoginančius (1960 m. sumegztus) KGB planus su M.Gorbačiovo „perestroika”. O ji susijusi su Persitvarkymo sąjūdžiu ir per tai – su Lietuvos Antrąja Respublika. Ir joje šiandien mes sukame galvas, kaip atsitiko, kad „partijos aukso” kinyje išsivoliojusios „auksinės kiaulės” (pagal kinų kalendorių) dabar vartosi Europos Sąjungos euro kiniuose.
Bet kuris politologas, pavartęs dvi A.Golycino knygas – „Nauji melai po senųjų” ir „Peretroika dception” („Perestroikos apgaulė”, 1995 m.), bus priverstas susimąstyti. Aišku, tas knygas gana įdėmiai yra peržiūrėję JAV ir Anglijos pagrindinių žvalgybų analitikai. Jų autorius prieš perbėgdamas į JAV (1961 m. gruodį) ketverius metus dirbo labai slaptoje KGB strateginio planavimo grupėje ir gavo daug rūpestingai slėptų žinių. Daug ką stebina jo išskirtinis gebėjimas panaudoti informaciją ir iš anksto numatyti daugelį SSRS geopolitinių žingsnių bei jų nulemtų įvykių Europoje. 1994-aisiais pasirodžiusio leidinio apie JAV žvalgybos institucijų nesutarimus autorius Alfredas A.Knopfas, analitiškai išnagrinėjęs A.Golycino numatymus („pranašystes”) knygoje „Nauji melai po senų”, padarė išvadą, kad 1988-1989 metų geopolitiniai įvykiai buvo įspėti beveik 94 proc. tikslumu. Tarp jų – Berlyno sienos nugriovimas, Vokietijos suvienijimas, „Solidarnosc” („Solidarumo”) judėjimas Lenkijoje, komunistų „nesutarimai” Balkanuose, Azijoje, „eurokomunizmas” Europoje, KGB, paverčiant ją labiau dezinformacine, o ne vien šnipinėjimo institucija. Tai išsivystė į platų Sovietų Sąjungos įvaizdžio pakeitimą, kad vėl, kaip per NEP’ą, būtų išvengta jau apie 1960-uosius KGB strateginių planuotojų numatyto SSRS smukimo.
Tokį įvaizdžio keitimo planą Šelepinas su savo draugu Mironovu pristatė KP CK nariams. O Mironovas buvo Brežnevo draugas. Įdomu, kad prieš tai jie tarėsi su Brežnevu ir Chruščiovu. Sovietų Sąjungoje pradėjo žydėti „kapitalizmo” ir „demokratijos” gėlytės. Spėtina, jog didžiausiais magnatais tapo KGB generolai, po jų – pulkininkai ir pagaliau „kapitalizmas” pasiekė kolūkių pirmininkus bei partorgus. Turint mintyje materialistinį godumą sunku tikėti, kad viskas vyko pagal planą. Be to, dalis turto, matyt, pateko į „pašalines” rankas, tad jo savininkai dabar žudomi, kalinami ar persekiojami užsienyje.
Knygoje nurodoma, kaip „Solidarnosc” buvo KGB pamažu suplanuota ir paskui kontroliuojama. Prie to tiesiogiai prisidėjo vienas Lenkijos komunistų vadų – vidaus reikalų ministras Kania.
„Pats Kania atskleidė faktą, kad tarp „Solidarnosc” narių buvo milijonas komunistų partijos narių. 1981 metais iš 200 partijos Centrinio komiteto narių 42 priklausė „Solidarnosc”. Valensos pavaduotojas Bogdanas Lisas buvo Centrinio komiteto narys”, – rašo A.Golycinas. Tačiau propaganda ir dezinformacija pristato visai kitą tos darbo unijos „antikomunistinį” įvaizdį.
Nenuostabu, kad A.Golycinas gavo Britų imperijos garbės komandoro titulą (CBE), o JAV vyriausybė įteikė jam medalį už pažymėtiną tarnybą („Medal for distinguished Service”). Iš A.Golycino sužinojome, jog M.Gorbačiovo „perestroikos” idėjos šaknys siekia Lenino NEP’ą – Naująją ekonominę politiką. NEP’o „demokratijos” ir „kapitalizmo” melu Leninas sulaukė Vakarų pagalbos, kuri išgelbėjo sovietinę Rusiją nuo smukimo pačioje užuomazgoje. Tada Lenino NEP’o melą, per gudrią dezinformaciją keitusį sovietų įvaizdį, išgelbėjo OGPU melo specialistai. Todėl apie 1960-uosius buvo perorganizuota KGB.
Suvokdamas dezinformacijos planą popiežius Jonas Paulius II prancūzų žurnalistui pasakė, kad M.Gorbačiovas yra gavęs neįmanomą uždavinį: „Pakeisti Sovietų Sąjungos įvaizdį nepakeičiant sistemos.” A.Golycino knygoje randame mums ypač įdomią žinią: Šelepinas nuo KGB viršininko kėdės nusodino generolą Serovą, kuris lietuviams gerai pažįstamas kaip pasirašęs pirmąjį lietuvių tremtinių į Sibirą (1941 m.) sąrašą.
Europos tautoms, tad ir lietuviams, praverstų rimtai atsigręžti į A.Golycino įspėjimus. „Nauji melai po senų” naujai nušviečia „persitvarkymo” klastą ir surežisuotas „dainuojančias” revoliucijas.