Druskininkų apylinkės teisme nuteistas vyriškis, atsivežęs iš Baltarusijos spirito, sutrūnijusiai motinos lūšnai impregnuoti.
Gegužės 30 d., likus pusvalandžiui iki vidurnakčio, mūsų šalies pilietis Josifas Marcinkevičius automobiliu „Renault Safrane” įvažiavo į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste esantį „žaliąjį kanalą”, kuriuo važiuoja piliečiai, neturintys deklaruojamų prekių. Pareigūnams kilo įtarimas, kad automobilyje gali būti kažkas slepiama, todėl jie paprašė nuvairuoti mašiną į detalaus tikrinimo angarą. Atidarę automobilio bagažinės dangtį, tikrintojai nieko įtartino nepamatė, tačiau, pažvelgę į automobilio dugną, pastebėjo, kad ten yra keletas papildomų žarnelių, kurių lyg ir neturėtų būti. Atidarę variklio gaubtą, muitininkai pamatė gudriai sumontuotą talpą. Nutraukus žarnelę, pradėjo tekėti alkoholiu kvepiantis skystis. Iš viso ištekėjo 40 litrų!
Vairuotojas nelabai norėjo pripažinti, kad tai jo nelegaliai gabenama prekė, tačiau vėliau išradingai paaiškino, kodėl jam reikėjo tokio kiekio alkoholio.
Birželio 7 d. muitinės laboratorijoje maisto, plastikų ir kitų medžiagų tyrimo skyriaus vyriausiasis inspektorius Algimantas Nika sulaikyto skysčio mėginį išanalizavo „Hewlet Packard” firmos dujų chromatografu ir nustatė faktinę etilo alkoholio koncentraciją – 90.8 proc. Visą rastą alkoholį ekspertai įvertino 600 Lt. Dabar pareigūnams jokių abejonių gabento skysčio nebeliko. Atėjo metas nubausti pažeidėją, tačiau pagal Lietuvos Respublikos ATPK 237 str. Administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėja ne apylinkės teismo teisėjas, bet teritorinių muitinių viršininkai ir pavaduotojai. Taigi ši byla iš Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjo A.Šeštoko nukeliavo atgal į Vilniaus teritorinę muitinę.
Apklausos metu J.Marcinkevičius teisinosi, kad jo šeimos materialinė padėtis yra labai sunki. Pats vyriškis šiuo metu niekur nedirba, o žmona serga sunkia liga, dėl kurios anksčiau turėjo invalidumą, trys dukros studijuoja. J.Marcinkevičius prašė skirti minimalią baudą bei nekonfiskuoti automobilio. Spiritą jis sakė vežęs kilniems tikslams.
J.Marcinkevičiaus motina gyvena Zarasų rajone, daugiabučiame name, ir už butą moka didelius mokesčius. Moteris nusprendė persikelti gyventi kur nors Zarasų rajone į namelį su sklypu prie namų, kad galėtų auginti daržoves. Sūnus motinai surado Antazavės kaime nedidelį prastos būklės namuką. Kadangi namelis medinis ir labai senas, jį būtinai reikėjo impregnuoti. Pasitaręs su kažkokiais statybininkais, J.Marcinkevičius nusprendė, kad tam skirtomis priemonėmis gelbėti namelį brangiai atsieis, tad nusprendė parsivežti spirito ir sumaišyti jį su kažkokiais milteliais, kurių pavadinimo įvardinti niekaip negalėjo. Palaižyti tokios lūšnelės sienų veikiausiai būtų susirinkę pijokėliai iš visos Aukštaitijos!
Įsigyti spiritą Gardino turgus jam atrodė pati tinkamiausia vieta. Likimas pasirodė palankus – nereikėjo sukti galvos, kur supilti tokį kiekį skysčio, nes automobilyje, neva, jau buvo sumontuota įranga skysčiams gabenti. Vyriškis pasakojo, kad 2003 m. automobilį įsigijo Utenos turguje ir maloniai nustebo radęs šią įrangą, remontuodamas mašiną.
Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Romualdas Gražulis Josifo Marcinkevčiaus „pasakomis” nelabai patikėjo. Pripažino jį kaltu, paskyrė administracinę 500 Lt baudą, konfiskavo spiritą bei automobilį. Kadangi spirito gabenimas per sieną yra ne tik administracinės teisės pažeidimas, bet ir baudžiamasis nusižengimas, Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė, vadovaudamasi LR BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., nusprendė Josiv Marcinkevič pripažinti kaltu ir skyrė jam 375 Lt baudą.
Jolita Skarbaliūtė
„Druskininkų naujienos”