Lietuvoje laisvos valstybinės žemės fonde šiuo metu yra beveik 400 tūkst. hektarų žemės. Dar nesibaigus žemės grąžinimui, šalies ūkininkams reikia leisti išpirkti jau anksčiau suprojektuotus valstybės žemės sklypus, teigia žemės ūkio ministrė.
Tokią nuostatą ministrė Kazimira Prunskienė pareiškė ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu. Ji taip pat patvirtino, jog Lietuvoje turi pradėti veikti laisvos žemės pardavimo mechanizmas, kartu nepažeidžiantis interesų tų žmonių, kuriems dar negrąžinta buvusi nuosavybė.
Pernai liepą Seimui priėmus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo pataisas, ūkininkai negalėjo pirkti naujos žemės ir baigti pradėtų pirkimo procedūrų, nes Vyriausybė nebuvo nustačiusi pardavimo tvarkos.
Vyriausybė iš esmės pritarė, kad būtų leista užbaigti sandorius ir žmonėms nusipirkti suprojektuotus žemės sklypus iki tokių procesų sustabdymo datos. Tokių pirkėjų yra maždaug 7 tūkstančiai. Vyriausybė leis parduoti daugiau kaip 19 tūkst. hektarų valstybei priklausančios žemės Vilniaus, Kauno, Utenos apskrityse.
„Procesas dabar vyks ten, kur viskas buvo suprojektuota, ten, kur už projektus mokėjo žmonės, kai jie buvo visiškai įsitikinę, kad jie tą žemę įsigis, o pretendentų ją susigražinti nebuvo. Likę pretendentai turėtų palaukti iki Naujųjų metų”, sakė ministrė K. Prunskienė.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iki šių metų balandžio 1-osios kaimo vietovėse pateikta 39 tūkst. asmenų prašymų pirkti 714,1 tūkst. hektarų, iš jų dėl 20 proc. hektarų valstybinės žemės jau pradėtos žemės įsigijimo procedūros.
„Žemė bus parduodama tose kadastrinėse vietovėse, kuriose nėra neaiškumų dėl žemės grąžinimo, o norinčiųjų ją susigrąžinti ten irgi nėra. Be to, Vyriausybės nutarimo projekte ir galiojančiuose įstatymuose yra pakankamai saugiklių, apsaugančių nuo galimų spekuliacijų, – tvirtino ministrė K. Prunskienė. – Jeigu mes tos pažangos nedarysime, tai mes ir toliau trepsensime vietoje ir viename, ir kitame procese – nuosavybės atkūrime ir žemės pardavimo bei nuomos srityje”.
Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis pabrėžė, kad iš perkančiojo reikalaujama ūkininkauti mažiausiai vienerius metus, mažiausiai pusę pajamų jis turi gauti iš žemės ūkio veiklos. Su lengvata įsigytą žemę būtų galima parduoti po penkerių metų. Kita vertus, tie, kurie pirko individuliai įvertintą žemės sklypą, jį parduoti galės iš karto.
K. Prunskienės teigimu, žemės reformos užbaigimas iki metų pabaigos nėra atšauktas, tačiau visiškai ji dar nebus užbaigta. Būtina kuo greičiau atlikti nuosavybės grąžinimo procesą bei spartinti įstrigusį žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Miestuose reikia pagreitinti bendrųjų planų rengimą, savivaldybės turi pateikti laisvų žemės sklypų, kuriuose būtų galima projektuoti aikšteles statyboms, sąrašus.
Miestuose, kur nuosavybė atkurta tik 58 proc., labiausiai komplikuotas žemės grąžinimas yra Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Palangoje, nes čia yra didesnis žemės trūkumas. Siekiant greičiau užbaigti žemės reformą šiose vietovėse, numatoma pasitelkti daugiau specialistų iš kitų rajonų savivaldybių.
Pasak K. Prunskienės, atsakomybė dėl teisingo žemės grąžinimo užtikrinimo ir nepakankamos žemės reformos darbų kontrolės tenka apskritims. Šiuo metu, pasak ministrės, laisvos žemės yra pakankamai visose apskrityse, išskyrus Kauno ir Vilniaus.
Beje, valstybė piliečiams už išperkamą žemę atlyginama ne tik sklypais, bet ir pinigine kompensacija bei vertybiniais popieriais.
Kunigaikštienė Šatrija nerimsta : be aferų neįsivaizduoja savo cūkiško gyvenimo. Kaimynų genai daro savo,nors turi Lietuvos pilietybę.