Rugsėjo 3 dieną Panevėžys švęs 100-ąsias maestro Juozo Miltinio gimimo metines. Šia proga pirmąją rudens dieną bus išleistas ir pašto ženklas, skirtas garsiausiam Panevėžio režisieriui.
Ir visa tai – pašto ženklų kolekcininko Algirdo Neveravičiaus iniciatyva.
veikėjams. Šių metų pradžioje vietoj pašto ženklo su Leonu Sapiega turėjo pasirodyti J.Miltinio atvaizdas, tačiau čia įsikišo kolekcininkas iš Panevėžio. Algirdas Neveravičius pasitarė su Savivaldybės, Panevėžio dramos teatro bei apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos atstovais ir ėmėsi iniciatyvos, kad pašto ženklas pasirodytų ne metų pradžioje, bet rugsėjį, kai minima ir J.Miltinio gimimo diena. Tiesa, pašto ženklas bus išleistas ne rugsėjo trečiąją, bet pora dienų anksčiau. Tik čia jau nelabai ką galima pakeisti, nes pašto ženklai išleidžiami šeštadieniais.
A.Neveravičius tikisi, kad ta pačia proga bus išleistas ir dekoruotas vokas. Žinoma, jis nekantraudamas laukia, kada galės turėti visą komplektą: voką ir pašto ženklą, antspauduotus specialiai šiai progai sukurtu antspaudu.
„Vokai su užklijuotais pašto ženklais, kaip ir įprasta tokiomis progomis, vieną vienintelę dieną yra antspauduojami šventiniu atspaudu. Šįkart tai vyks Panevėžio centriniame pašte”, – laukia savo kolekcijos papildymo filatelistas.
75-eri kolekcionavimo metai
A.Neveravičius panevėžiečiams yra žinomas kaip vidaus ligų gydytojas. Jis pašto ženklus renka nuo aštuonerių. Taip nejučia ir prabėgo tie 75-eri kolekcionavimo metai. „Kažkada reikia pradėti kažkuo domėtis, o vėliau ateina laikas ir baigti. Vaikai renka visą pasaulį, bet galiausiai tenka suprasti, kad to padaryti neįmanoma. Tik suaugus imama domėtis tam tikra sritimi, tema. Taip ir su pašto ženklų rinkimu”, – sako filatelistas. Jis paaiškina, kad kolekcininkai renka ne visus pašto ženklus, bet tik tam tikra tema.
Panevėžiečiui teko matyti labai gražią Nobelio premijų laureatų pašto ženkluose kolekciją, sužavėjo ženklai su įvairių meno kūrinių reprodukcijomis, įstrigo ir kolekcijos, susijusios su krepšiniu. Pats A.Neveravičius pasirinko Lietuvos pašto ženklų temą. „Buvau surinkęs visiškai visus Lietuvos pašto ženklus, leistus nuo 1918 metų. Teko turėti tokių retų pašto ženklų, kurių tebuvo išleista vos daugiau nei 50”, – pasakoja filatelistas. Jis sako, kad kolekcijos turi daugiau estetinę reikšmę, bet kasmet jų materialioji vertė taip pat auga, pavyzdžiui, kiekvienais metais pašto ženklo vertė padidėja 10-čia procentų. Todėl lietuviški pašto ženklai su aukštais nominalais dažnai atbaido užsienio kolekcininkus.
35 tūkstančiai atviručių
Deja, ateina metas, kai reikia atsisveikinti su ilgai kauptomis vertybėmis. Panevėžiečiui taip pat teko išsiskirti su savo kolekcijos dalimi, bet jis nenusimena. Anaiptol – jis ėmė kolekcionuoti dar ir atvirutes. „Galiu pasigirti, šiuo metu esu sukaupęs apie 35 tūkstančius atviručių. Reikia pripažinti, kad atvirutes su meno kūrinių reprodukcijomis rinkti daug įdomiau. Jos kur kas didesnės už pašto ženklus, geriau atskleidžia visą meno grožį. Tik, aišku, vertė pašto ženklų yra kur kas didesnė”, – pasakoja kolekcininkas, intensyviai besidomintis menu, nuolat besilankantis įvairiose dailės galerijose ir muziejuose.
Panevėžietis jau keletą kartų savo atviručių rinkinius eksponavo vienoje miesto bibliotekoje. Jis apgailestauja, kad tiek jaunimas, tiek ir patys darbuotojai buvo gana abejingi tokiai meno kūrinių parodai. „Bet aš tada pagalvojau, kad ir Paryžiuje tikriausiai yra daugybė gyventojų, nebuvusių Luvre ir sėkmingai toliau sau gyvenančių. O kolekcionuoti pas mus nėra populiaru. Panevėžyje yra filatelistų klubas, į jį susirenka keliasdešimt kolekcininkų, tačiau patys rimčiausi jau išmirė. Mūsų toks mentalitetas. Mes esame nepriaugę kultūrine prasme”, – sako A.Neveravičius, besižavintis garsiomis užsieniečių sukauptomis privačiomis kolekcijomis.
Pusė tūkstančio meno albumų
Ir čia dar ne viskas. A.Neveravičius turi nemažą asmeninę biblioteką, bet labiausiai didžiuojasi kone 500 meno albumų kolekcija. Panevėžietis prisipažįsta, kad ir pats mokėjo piešti. „Menu visą gyvenimą domėjausi, o kaip tapau gydytoju, tai nė pats nežinau. Gal dėl to, kad tėvas buvo provizorius”, – svarsto kolekcininkas.
Žmona taip pat buvo iš gydytojų rato – stomatologė. Ji buvo tolerantiška pašto ženklų kolekcionavimui: pati nerinko ir nekolekcionavo, tačiau domėjosi vyro kolekcija. Tiesą pasakius, buvo ir tokių atvejų, kai ji nepagirdavo sutuoktinio už nemažas išlaidas. Tačiau vėliau, kai pašto ženklai įgavo gerokai didesnę vertę, džiaugėsi vyro pomėgiu.
Skaudi patirtis
Vis dėlto ne visas A.Neveravičiaus gyvenimas buvo šviesus. Karčiausia patirtis buvo tremtyje. Sibire jis atsidūrė būdamas ketvirtojo kurso studentas. Tremtyje teko praleisti beveik devynerius metus. Paskui dvejus metus studijas tęsė Irkutske. Tik tada buvo leista sugrįžti į Lietuvą ir užbaigti savo studijas. Po jų A.Neveravičius grįžo gimtąjį Panevėžį.