Auditą Baltijos pajūryje atlikusi Valstybės kontrolė (VK)konstatavo, kad ši teritorija saugoma nepakankamai.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Tomo Mackevičiaus teigimu, audito metu nustatyti faktai leidžia teigti, kad šios teritorijos naudojimo reglamentavimas, taigi ir jos apsauga, yra nepakankami, o esami teisės aktai dažnai pažeidinėjami.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė Klaipėdos apskrityje planuojama ir įgyvendinama netinkamai. Esą planuojant žemės naudojimo patikrinimus nepakankamai atsižvelgiama į rizikingiausias regiono teritorijas, žemės sklypų reikšmingumą ar esminius ūkinės veiklos pasikeitimus.
„Net ir suplanuoti patikrinimai dažnai neatliekami – praėjusiais metais neatlikta net trečdalis planuotų patikrinimų, pavyzdžiui, Palangos žemėtvarkos skyrius vietoje planuotų 60 atliko 21, o Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius neatliko nė vieno planinio patikrinimo”, – teigiama VK pranešime.
Anot VK, patikrinimų metu nustatyta daug atvejų, kai fiksuojami nereikšmingi žemės naudojimo pažeidimai – dėl sklypuose augančių piktžolių, krūmų ir medelių, o už rimtus pažeidimus nebaudžiama.
„Klaipėdos apskrityje nebuvo nustatyta pažeidimų, kai trukdoma asmenims prieiti prie vandens telkinių, nors auditoriai konstatavo, kad jūros link vedantys keliai neleistinai užtverti tvoromis su savavališkai pastatytais ženklais”, – pavyzdžius vardija VK.
Pranešime taip pat pastebima, kad teisės aktai pajūrio juostai suteikia išimtinės valstybės nuosavybės statusą, tačiau negarantuoja tinkamos jos apsaugos.
„Valstybinės reikšmės miškai ir jų žemė, nors ir priskiriami išimtinei Lietuvos Respublikos nuosavybei, Baltijos pajūryje saugomi nepakankamai. Palangos taryba yra patvirtinusi Nemirsetos gyvenvietės ir Šventosios miesto detaliuosius planus, pagal kuriuos komercinę veiklą ar gyvenamųjų namų statybą numatyta plėtoti Palangos miškuose. Žinodama šiuos pažeidimus, Palangos taryba sustabdė minėtų detaliųjų planų galiojimą, tačiau iki šiol nesiima veiksmų, reikalingų jiems koreguoti arba naikinti”, – teigia auditoriai.
Jie nustatė, kad Valstybinės reikšmės miško žemės apsauga yra nepakankama dar ir dėl to, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos, pagal kurią turėtų būti nuomojama valstybinė miško žemė.
Audito išvadose taip pat pažymima, kad sudėtinga Baltijos pajūrio apsaugos problema yra joje esantys poilsio nameliai, kurių skaičiaus audituotos institucijos nežino.
„Tokių poilsio namelių skaičius gali būti apie vieną tūkstantį. Daugelis jų buvo statyti prieš 30-40 metų ir yra nusidėvėję, o jų statuso teisės aktai tiksliai neapibrėžia. Dėl to poilsio namelių savininkai įgyja galimybę juos registruoti Nekilnojamojo turto registre, rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės sklypus. Tai kelia grėsmę vertingoms ir ekologiškai jautrioms Baltijos pajūrio teritorijoms, nes esami teritorijų planavimo dokumentai nenustato pakankamų statybos, gamtosaugos, urbanizacijos, rekreacijos bei želdinių išsaugojimo ir tvarkymo reikalavimų”, – aiškina VK.
Pasak pranešimo, vien tik auditorių patikrintuose 8 žemės sklypuose yra 271 poilsio namelis, kuriuos leista rekonstruoti ir kurių savininkai pretenduoja į didesnį nei 12 hektarų Baltijos pajūrio valstybinės žemės plotą.