Lietuvoje turi pradėti veikti laisvos žemės pardavimo mechanizmas, kartu nepažeidžiantis interesų tų žmonių, kuriems dar negrąžinta buvusi nuosavybė.
Tokią nuomonę išsakė premjeras Gediminas Kirkilas po pirmadienį surengto pasitarimo su žemės ūkio ministre Kazimira Prunskiene, Vilniaus bei Panevėžio apskričių administracijų vadovais, žemėtvarkininkais.
Pasak Vyriausybės vadovo, nuspręsta leista užbaigti sandorius ir žmonėms nusipirkti suprojektuotus žemės sklypus iki tokių procesų sustabdymo datos. Tokių pirkėjų yra maždaug 7 tūkstančiai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iki šių metų balandžio 1-osios kaimo vietovėse pateikta 39 tūkst. asmenų prašymų pirkti 714,1 tūkst. hektarų, iš jų dėl 20 proc. hektarų valstybinės žemės jau pradėtos žemės įsigijimo procedūros.
Žemės ūkio ministrės K. Prunskienės teigimu, žemės reformos užbaigimas iki metų pabaigos nėra atšauktas. Būtina kuo greičiau atlikti nuosavybės grąžinimo procesą bei spartinti įstrigusį žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Miestuose reikia pagreitinti bendrųjų planų rengimą, savivaldybės turi pateikti laisvų žemės sklypų, kuriuose būtų galima projektuoti aikšteles statyboms, sąrašus.
Miestuose, kur nuosavybė atkurta tik 58 proc., labiausiai komplikuotas žemės grąžinimas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Palangoje, nes čia yra didesnis žemės trūkumas. Siekiant greičiau užbaigti žemės reformą šiose vietovėse, numatoma pasitelkti daugiau specialistų iš kitų rajonų savivaldybių.
Pasak K. Prunskienės, atsakomybė dėl teisingo žemės grąžinimo užtikrinimo ir nepakankamos žemės reformos darbų kontrolės tenka apskritims. Šiuo metu, pasak ministrės, laisvos žemės yra pakankamai visose apskrityse, išskyrus Kauno ir Vilniaus.
Beje, valstybė piliečiams už išperkamą žemę atlygina ne tik sklypais, bet ir pinigine kompensacija bei vertybiniais popieriais.