Susirinkę aptarti Jūros šventės dauguma jūrų kapitonų džiaugėsi, kad šventė buvo įdomi ir pavykusi.
Visgi priekaištų turėta, tačiau ne tiek renginio organizatoriams, kiek visuomenės informavimo priemonėms, per mažai skyrusioms dėmesio jūriniams šventės akcentams.
Tiesa, kai kurie kapitonai pasigedo spalvingumo, daugiau kolegų paradinėje eisenoje antrąją šventės dieną ar didesnio respublikinės televizijos, transliavusios koncertus, dėmesio jūrininkams, o ne pabodusiems atlikėjams.
„Susidarė įspūdis, kad šventė skirta Lietuvos artojams, o ne Klaipėdai”, – apmaudo neslėpė kapitonai.
Daugiau dėmesio jūrininkams kapitonai pageidauja ne be reikalo. Mat šventėje pasitaikė atvejis, kai iš kito Lietuvos galo vykę druskininkiečiai į renginį važiavo specialiai pamatyti jūrininkų, tačiau dėl sugedusio automobilio liko nieko nepešę.
Daugelis klubo narių pasisakė už tai, kad ateityje Jūros šventės renginiai jūrine tematika galėtų tapti filmu.
Pasak Kapitonų klubo vadovo Ričardo Lučkos, jei ankstesnėse šventėse organizatoriams turėdavę pastabų dėl jūrinės tematikos stokos, tai šiemet daugelis šiuo atžvilgiu liko patenkinti.
Kapitonai ne tik vardijo pastabas, bet ir patys žadėjo pagalvoti, kuo galėtų prisidėti, kad Jūros šventė, prisidedanti prie jūrinės valstybės įvaizdžio formavimo, tiesiogine žodžiu prasme pateisintų savo pavadinimą.
VšĮ „Jūros šventė” direktorius Remigijus Mockus pritarė išsakytoms kapitonų mintims, kad renginyje jūriniai akcentai turėtų būti labiau matomi.