Lietuvoje šiemet numatoma prikulti 2,8 milijono tonų grūdų – trečdaliu daugiau nei pernai, tačiau kuriamai biologinio kuro pramonei vietinių žaliavų gali pritrūkti.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretoriaus Vytauto Grušausko, specialistai šiemet prognozuoja 2005 metų lygio derlių.
„Pernai buvo nepalankūs metai, o šiemet derlius, ypač žieminių rapsų ir salyklinių miežių, tikrai turėtų būti geras. Planuojamas vidurkis – 3,8 tonos grūdų iš hektaro. Pagal bendrą grūdų balansą gyvulininkystės sektoriui reikia 1,4 mln. tonų; miltams, duonai – 1,6 mln. tonų; sėklai teks palikti 225 tūkst. tonų. Tad eksportuoti galėtume 750-800 tūkst. tonų, daugiausia kviečių, miežių, rapsų. Matyt, pašarams bus įsivežama iš Vengrijos ir Bulgarijos kukurūzų. Kaip žinoma, gyvulininkystės specialistus nelabai tenkina aukštos kainos, bet tiems, kurie grūdus augina, jos geros”, – teigia ŽŪM sekretorius V. Grušauskas.
Kiekvieną dieną grūdų pardavimo kainos svyruoja, tačiau nusistovėti turėtų apie 500-600 litų už toną. Pernai jos neviršijo 350 litų už toną. Lietuviški grūdai turi gerą paklausą rinkoje. Sausumos keliais jie eksportuojami į Lenkiją, Baltarusiją, tačiau didžioji dalis išvežama per Klaipėdos uostą.
Šiuo metu Lietuvoje biologinius degalus gamino bendrovės „Rapsoila” ir „Biofuture”. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statomos dvi biologinių degalų gamyklos, numatančios naudoti viena rapsus, kita – grūdus. Gretimame sklype, manoma, atsiras ir trečioji panašaus pobūdžio įmonė. Atsižvelgiant į tai uoste statomi jų produkcijos eksporto terminalai.
Pagal verslininkų planus Lietuvoje artimiausiais metais turėtų veikti net šešios technines žemės ūkio kultūras naudojančios įmonės. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje esanti „Linas Agro” bendrovė „Mestilla” biodyzeliną gaminti pradės šiemet.
Žemės ūkio ministerijos ekspertai prognozuoja, kad 2008 metais veikiančios trys gamyklos sunaudos per 500 tūkst. tonų rapsų, o tiek Lietuvoje neužauginama.