Jau dvi savaites dingusio aštuonmečio ieškančių Anykščių rajono gyventojų įkarštį žūtbūt surasti vaiką keičia neviltis ir įsiūtis. Nežinodami, ką bemanyti, kai kurie kaimiečiai pražudžius berniuką ėmė įtarinėti jo motiną.
Anykščių rajono Debeikių seniūnijos gyventojus dvi pastarosios nerimo kupinos savaitės atpratino sveikintis. LŽ žmonės tvirtino, jog vos pamatę vienas kitą, užuot palinkėję labos dienos, puola klausinėti, gal turima kokių nors žinių apie Modestą Semėną. Šis Debeikių seniūnijoje Aušros kaime su tėvais gyvenęs aštuonmetis berniukas liepos šešioliktąją su sesute ir kaimynų sūnumi išskubėjo pasidairyti, ar netoliese esančioje negyvenamoje sodyboje jau prisirpo juodieji serbentai. Mat sodybos savininkas Semėnams yra leidęs skinti šių uogų derlių. Nuo to laiko berniuko pėdsakai dingo.
Pikti priekaištai – motinai
„Užjaučia žmonės mus nelaimėje. Ir pinigų pririnko – juos skyrė sumokėti už degalus, reikalingus sūnaus paieškoms. Ir šiaip skambina, užeina, teiraujasi, ramina. Bet atsirado viena debeikiškė, kuri išdrįso man į akis pasakyti, neva Modestą nužudė ir kur nors jo kūnelį pakišo žmona. Man ėmus priekaištauti dėl tokių kalbų, toji pikta senė puolė įrodinėti, kad motina vaikų nemylėjo, neprižiūrėjo, todėl vieno ir atsikratė. Norėjau žiebti už tokias kalbas, bet susilaikiau. Pamaniau, kad tik nemalonumų prisidarysiu”, – tramdydamas ašaras patirtas nuoskaudas, o drauge ir pyktį liejo dingusio berniuko tėvas, 54-erių Algirdas Semėnas.
A.Semėnas teigė apie sūnaus dingimą sužinojęs tada, kai dviračiu mynė netrumpą kelią iš Utenos į savąjį Aušros kaimą. Į Uteną vyriškis buvo išvykęs padirbėti. „Pirmieji apie prapuolusį sūnų mobiliuoju telefonu man pranešė kaimynai. Tada jau buvo praėjusi para, kai žmona pasigedo vaiko. Išgirdęs tokią žinią tikrai nepatikėjau. Pamaniau, kad tai nevykęs pokštas. Bet vėliau sulaukiau skambučio iš policijos. Tada netikėti nebegalėjau”, – graužėsi vyriškis.
Motiną nušalino nuo paieškų
Kai A.Semėnas grįžo iš Utenos namo, buvo pats berniuko paieškų įkarštis. Policija su šunimis, kariuomenė, kelių kaimų žmonės, Debeikių mokyklos bendruomenė – visi braidė krūmynus, naršė miškus, apžiūrinėjo vandens telkinius, apgriuvusias fermas bei mechanizacijos dirbtuves.
„Ko gero, mažiausiai vaikščioti teko man. Pirmiausia policija kažkodėl įsakė sėdėti namie ir prižiūrėti dukteris. Paaiškino, esą taip turiu daryti, kad nepakenkčiau tyrimui. Be to, dingus vaikui taip sustreikavo visąlaik nesveika mano širdis, kad ir žingsnį pasidarė sunku žengti”, – ašarodama sakė 42 metų Laimutė Semėnienė.
Į policiją kreipėsi sutemus
LŽ L.Semėnienė pasakojo, kad nelemtą liepos 16-ąją ilgokai išmiegojusius vaikus – dvylikametę Redą, dešimtmetę Simoną ir aštuonmetį Modestą pavalgydino ir išleido po kaimą važinėtis dviračiais. Po kiek laiko mergaitės sugrįžo, o mažėlio mama nesulaukė. „Paklausta, kur brolis, Simona man paaiškino, kad jiedu ir kaimynų berniukas buvo bevažiuojantys žiūrėti, ar kaimynų sodyboj neprisirpo serbentai. Tačiau šie nuvažiavo, o Modestas atsiliko. Vėliau grįždami didieji matė, kaip Modestas namų link vedasi dviratį. Nutarė, kad šis nuėjo pažaisti pas kaimynų berniuką. Negaliu sau atleisti, kodėl iškart nepuoliau ieškoti sūnaus”, – krimtosi L.Semėnienė.
Pasak L.Semėnienės, didžiulis nerimas dėl to, kad negrįžta sūnus, ją apėmė gerokai popiet. Virpančia širdimi moteris sako aplaksčiusi kaimynes, kurios iškart suskato berniuko ieškoti po kaimą. Sutemus apie nelaimę pranešta Anykščių policijai. „Atvažiavo pareigūnai su galingais prožektoriais, naršė visur, bet Modesto taip ir nerado”, – skausmu dalijosi mama.
Šuo nesuuodė pėdsakų
L.Semėnienė bei į jų namus atskubėjusi Aušros kaime gyvenanti Danguolė Bernotienė LŽ sakė, kad berniuko paieškos buvo tikrai intensyvios. Neilgai trukus Aušroje pasirodė pareigūnai su apmokytu šunimi, kuris bandė eiti Modesto pėdomis. Deja, pėdsakai greit nutrūko. Policininkų iškviesti, aplinkinius miškus naršė kareiviai, dangų raižė malūnsparnis, po gretimą ežerą ir atokesnius vandens telkinius nardė narai. Negana to, į paieškas išėjo daugybė aplinkinių žmonių.
Suklydo dėl apavo
„Žinau, kad visi stengiasi, visi nori surasti berniuką. Todėl žmonės skambina ir mums į kaimą, ir policijai, ir tikina tai vienur, tai kitur matę dviračiu važiuojantį ar ant suoliuko sėdintį nedidelį vaiką. Į kiekvieną skambutį reaguojame, leidžiamės į paieškas, bet kai įsikalbam su neva Modestą mačiusiais žmonėmis, paaiškėja, kad ir apsirengęs jis buvo ne taip, kaip išvažiavo iš namų, ir atrodė kitaip”, – teigė paieškas organizuojanti D.Bernotienė.
Prisidarė rūpesčių
„Mums galvas gerokai susuko ne tik žmonių iš viso krašto pranešimai apie tai vienur, tai kitur neva pasirodantį vaiką. Papildomų rūpesčių prisidarėme ir patys, kai nebežinodami ko griebtis pradėjome ieškoti ekstrasensų pagalbos. Nors jais ir netikime, bet kai tokia nelaimė, tai ir skambinėjame, ir važinėjame į susitikimus su jais. Tačiau naudos iš to tikrai nėra”, – tikino D.Bernotienė.
L.Semėnienė teigė labai uoliai sekanti, kas kokią žinią jai atneša nuo ekstrasensų. Pasak moters, du iš jų pasakė tą patį dalyką – neva vaikas patyręs galvos traumą, trečioji nupasakojo Modesto miegojimo manierą – ji visiškai atitinka tikrovę. Beje, skiriasi ir ekstrasensų nuomonės, ar dar gyvas berniukas, ar jau nebe. Kai kurie jų bando nurodyti vietą, kur ieškoti Modesto ar jo kūno, bet nė vienoj iš nurodytų vietų nieko rasti nepavyko. Beje, moterys patikino, kad tik kaimo bendruomenė naršo ekstrasensų nurodytas vietas, policija jų pranešimus ignoruoja.
Policija motinos neįtaria
„Tikrindami M.Semėno dingimo versiją neturime jokio pagrindo įtarti šio berniuko mamos. Juk atsiliepė žmonės, kurie matė berniuką važiuojant dviračiu tolokai nuo namų jau po to, kai jo pasigedo mama”, – LŽ teigė Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas Raimundas Razmislavičius. Pasak jo, atvejų, kad dingtų žmonės, Anykščių rajone būna kasmet. „Dvi savaitės nuo dingimo – labai ilgas laikas. Tačiau mes vis dar tikimės vaiką surasti gyvą. Todėl tiriame versiją, pagal kurią šis berniukas gali būti priglaustas žmonių. Kitos versijos – ne tokios optimistinės. Tačiau tikimės surasti bent jau berniuko kūnelį”, – sakė policijos viršininkas.
Paklaustas, kokių paieškos būdų policija dar nespėjo išbandyti, R.Razmislavičius atsakė apsvarstęs, kaip veikti nereikėtų. „Nebėra prasmės šukuoti miškų, kilti sraigtasparniui, pagaliau nebeseksime ir dviračio pėdsakais. Visos šios priemonės nedavė rezultatų. Tačiau dar ne visus žolynus, krūmynus ir ne visas galimas priedangas išžiūrėjome, kur vaikas galėtų būti. Taigi darbo mums į valias”, – tvirtino Anykščių policijos vadovas. Ieškant vaiko talkina ir artimiausių rajonų pareigūnai. „Į vaiko paieškas pasisiūlė ir parasparnių mėgėjai. Skrisdami virš aplinkinių rajonų šie taip pat žada dairytis dingusio vaiko”, – teigė policijos viršininkas.
Regi likimo pirštą
„Ir už ką Dievas taip baudžia nelaimingą mano vaiką? Ir mokytis jam sunkiai sekasi, ir žodžius ištarti, ir šiaip jis skiriasi nuo kitų vaikų, yra lėtesnis, o dar nepažįstamų žmonių šalinasi. Tačiau būtumėte matę, kaip Modestas stengėsi mokytis katekizmo, kad galėtų šiemet eiti Pirmosios Komunijos. Komuniją priėmė, o Dievas jo vis viena nepagailėjo”, – braukė ašaras dingusiojo mama. Moteris labai krimtosi, kad likimo pirštas į jų šeimą bus atsigręžęs antrą kartą. Bemaž prieš keturiasdešimt metų dingo jos jaunesnysis broliukas. Neilgai trukus tėvas rado vaiką nuskendusį. Nelaimingosios moters nuskendusiam broliukui tuomet buvo lygiai tiek pat, kiek ir dingusiam jos sūneliui – aštuoneri metukai.