Pirmoji Prancūzijos ponia Cecilia Sarkozy pasirūpino, kad iš Libijos kalėjimo išlaisvintos Bulgarijos medicinos seserys saugiai grįžtų į tėvynę Prancūzijos prezidento lėktuvu. Bulgarija nuoširdžiai dėkoja Paryžiui, o Briuselis ir Berlynas nepatenkinti prancūziškuoju „piaru”.
Į Sofiją atskridus penkioms medicinos seserims ir vienam palestiniečių kilmės gydytojui, Nicolas Sarkozy tučtuojau sukvietė žurnalistus ir pareiškė: „Seserys jau laisvėje. Pagaliau baigėsi tikras košmaras.” Prezidentas nepamiršo paminėti ir savo žmonos vaidmens: „Cecilios poelgis vertas pagarbos.”
Ak, Cecilia!
Pirmoji Prancūzijos dama drauge su Europos Sąjungos (ES) užsienio ryšių komisare Benita Ferrero-Waldner nuvyko į Tripolį derėtis su Libijos prezidentu Kadhafi dėl medikų paleidimo. Bulgarijos dienraštis „Standart” negali atsidžiaugti: „Seseris, be jokios abejonės, išgelbėjo C.Sarkozy grasinimai ponui Kadhafi. Juk vienas N.Sarkozy mygtuko paspaudimas – ir Libijos priešraketinė gynybos sistema būtų užblokuota.”
Iki Sofijos oro uosto medikus lydėjusi ponia Sarkozy jautėsi kaip tikra išlaisvintoja. 45 valandas nemiegojusi ir labai pavargusi „herojė” atvykusi į Prancūziją nieko nekomentavo. Pirmosios ponios nuopelnas tebėra neaiškus, bet Bulgarijos prezidentas ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso dėkoja Sarkozy porai už suteiktą pagalbą.
Taip nesąžininga…
Tačiau Briuselis ir Berlynas atvirai reiškia pasipiktinimą tokiu „įžūliu” pirmosios Prancūzijos poros elgesiu. Mat sėkmingą ES ir Libijos derybų baigtį lėmė ilgalaikis darbas, o ne ponios Sarkozy įsikišimas.
C.Sarkozy poelgis sulaukė kritikos ir Prancūzijoje. Dienraštis „La Croix” komentuoja: „Lieka tik tikėtis, kad prezidento žmonos veiksmais nebuvo siekiama naudos.” Strasbūro leidinys „Dernieres Nouvelles d’Alsace” mano kitaip: „Kad ir kokios būtų ponios Sarkozy asmeninės savybės, šioje situacijoje ji neturėjo jokių įgaliojimų. Jokių.”
Vokietijos žurnalo „Der Spiegel” teigimu, įžūlus Sarkozy poros įsikišimas paskutinę minutę galėjo pakenkti sėkmingai derybų baigčiai. Kaip žinoma, C.Sarkozy vizitas paskatino Libiją iškelti naujas medikų paleidimo sąlygas.
„Der Spiegel” pažymi, kad Prancūzijos pirmoji pora nė iš tolo neprisidėjo prie derybų. Sėkminga šios bylos baigtis – tai B.Ferrero-Waldner ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio nuopelnas.
„Pone prezidente, tarkite žodį”
Prancūzijos dienraštis „Le Figaro” cituoja N.Sarkozy paaiškinimus. Prezidentas, apkaltinas įžūlumu, tik padėkojo ES pareigūnams ir pabrėžė, jog sėkmingą derybų baigtį lėmė komandinis darbas bei glaudus Prancūzijos bendradarbiavimas su J.M.Barroso. N.Sarkozy manymu, sprendžiant Bulgarijos seserų bylą daug prisidėjo ne tik B.Ferrero-Waldner, bet ir Kataro tarpininkavimas.
Į klausimą, kaip pavyko išspręsti šį konfliktą, Prancūzijos vadovas atsakė diplomatiškai: „Svarbus tik rezultatas. Problema buvo, ir mes ją išsprendėme.” N.Sarkozy sėkmingai išsisuko ir nuo komentaro apie sutuoktinės vaidmenį: „Nereikia samprotavimų apie prezidento žmonos statusą. Tiesiog pamaniau, kad Cecilios dalyvavimas bus naudingas.” Ponia Sarkozy savo ruožtu pareiškė nenorinti veltis į panašias diskusijas.
„The Economist” pažymi, jog Cecilia paprastai ne itin žavėdavosi pirmosios ponios pareigomis, todėl jos kelionė į Libiją sukėlė sąmyšį. Netikėta ponios Sarkozy pagalba Bulgarijos medicinos seserims nustebino ir komisarę B.Ferrero-Waldner. Kai kurie ES pareigūnai įsiuto dėl Prancūzijos bandymo pasinaudoti jų laimėjimais.
Italijos dienraštis „La Stampa” Bulgarijos seserų išlaisvinimą vadina „moterų reikalu”. Galbūt jau netrukus kalbėsime ir apie „rožinę” diplomatiją?..